E. Kalasūnui anksčiau buvo pareikšti kaltinimai, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais „Kamuolių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L.Ž.
„Kamuolinis“ taip žinomas ir dėl kito įvykdyto neeilinio nusikaltimo. Norėdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš bene žinomiausią Kauno nusikaltėlį, Kauno „Daktarų“ grupuotės vadą Henriką Daktarą, E. Kalasūnas, kartu su sėbrais, apšaudė jo pilį. Apie šiuos įvykius daugiau papasakojo antradienį Kauno apygardos teisme liudijusi H. Daktaro žmona R. Daktarienė.
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, E. Kalasūnas, po ilgų metų slapstymosi nuo teisėsaugos, praėjusių metų spalį pats prisistatė teisėsaugai. Kodėl jis tai padarė – neaišku, mat šiuo metu nagrinėjamoje byloje jis parodymų neduoda, kaltės nepripažįsta.
Prokuroras siūlė pratęsti suėmimą
E. Kalasūnui prisistačius teisėsaugai, vyras buvo sulaikytas, o vėliau teismo sprendimu – suimtas. Šios kardomosios priemonės taikymas vėliau buvo pratęstas kelis kartus.
Ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje buvo sugrįžta ir prie kardomųjų priemonių klausimo, mat E. Kalasūnui paskirtas suėmimas galioja iki liepos 16 d., o kitas teismo posėdis numatomas tik rugpjūčio mėnesį.
Prokuroras Mindaugas Sabaitis argumentavo, jog suėmimą reikėtų pratęsti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui – esą tokia kardomoji priemonė būtų pagrįsta, o švelnesnėmis priemonėmis nebūtų pasiekti LR Baudžiamojo proceso kodekse įvardijami tikslai.
Anot prokuroro, E. Kalasūno atveju inkriminuota labai sunki veikla, be to, E. Kalasūnas ilgus metus buvo paieškoje – netgi buvo įtrauktas į labiausiai Europoje ieškomų nusikaltėlių sąrašus. Pasak prokuroro, tik taikant suėmimą įmanomas E. Kalasūno dalyvavimas teisminiame procese.
Gynyba minėjo šeimyninę padėtį
Su prokuroro išsakytais teiginiais nesutiko E. Kalasūno gynėja advokatė Egidija Belevičienė.
Ji pabrėžė, jog E. Kalasūnas žinodamas dėl kokių veikų yra ieškomas, pats prisistatė policijos pareigūnams. Esą dėl to taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jis nebėgtų.
E. Belevičienė taip pat pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, jog suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemone. Be to, pratęsus suėmimą, E. Kalasūnas būtų suimtas metus laiko.
Gynėja taip pat akcentavo kitas aplinkybes – pažymėjo, jog E. Kalasūno ankstesni teistumai yra išnykę, jis augina du nepilnamečius vaikus, gynėja teigė, jog nužudymu kaltinamas vyras 16 metų gyvena santuokoje. Tiesa, pats E. Kalasūnas vėliau pataisė gynėją, jog santuokoje gyvena 23 metus.
Prabilo ir pats E. Kalasūnas
Teismo salėje ir pats E. Kalasūnas prašė taikyti švelnesnes kardomasiąs priemones, per daug nekonkretizuodamas.
„Aš prašau teismo skirti švelnesnę priemonę, kokia įmanoma. Nežinau, kokia išvis įmanoma“, – teismo salėje kalbėjo E. Kalasūnas.
„Aš nebėgsiu. Grįžau žinodamas kas laukia. Nelabai turiu daugiau ką pasakyti“, – pridūrė vyras.
Prabilo ir kartu su E. Kalasūnu teisiamas R. Baika. Jis prašė patenkinti E. Kalasūno prašymą, paskyriant intensyvią priežiūrą. Tai antra griežčiausia kardomoji priemonė, po suėmimo.
Lieka suimtas
Po pietų Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą – E. Kalasūno sulaikymas pratęsiamas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. spalio 16 d.
Šią nutartį per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo suimtasis ar jo gynėja gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Dalyvavo kraupioje egzekucijoje, apšaudė Henriko Daktaro pilį
Edagarui Kalasūnui, gimusiam 1982 m., anksčiau buvo pareikšti kaltinimai, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais „Kamuolių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L.Ž. Su šiuo nužudymu taip pat siejamas grupuotės vadeiva Tomas Gaidanka, bei kiti dalyviai – Tomas Mickevičius, Valerijus Kolobovas, Edgaras Zapustas. Donatas Šimelevičius, bei du vyrai, nesusiję su gauja – Artūras Kliauga, bei Artūras Martinkus.
Kraupią žmogžudystę E. Kalasūnas kartu su kitais sėbrais įvykdė 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.
Šį nusikaltimą buvo nuspręsta įgyvendinti, mat L.Ž savo pasisakymais neva žemino vieno iš „Kamuolinių“ lyderių – T. Mickevičiaus autoritetą. Apie L.Ž pasisakymų turinį jie sužinojo kartu vartodami alkokolį – apie tai prasitarė vienas iš sugėrovų, Artūras Martinkus. Šis vyras yra vieno iš byloje minimų vyrų – Valerijaus Kolobovo, pusbrolis. Šaltinių duomenimis, jis nebegyvas. Grupuotės vyrai nusprendė surengti L. Ž. egzekuciją.
Tuomet T. Mickevičius, pasikvietęs E. Kalasūną, bei kitus nužudymo byloje minimus „Kamuolinius“, nuvyko į L.Ž gyvenamąją vietą – bendrabutį, esantį Chemijos gatvėje.
T. Mickevičius, bei jo sėbrai egzekuciją surengė antrame bendrabučio aukšte – ten esančioje bendroje virtuvėje. L.Ž buvo suduoti daugiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas – šis išpuolis L.Ž buvo mirtinas.
E. Kalasūnas žinomas ir dėl kito įvykdyto neeilinio nusikaltimo. Norėdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš bene žinomiausią Kauno nusikaltėlį, Kauno „Daktarų“ grupuotės vadą Henriką Daktarą, E. Kalasūnas, kartu su sėbrais, apšaudė jo pilį.
Ši mintis jiems kilo maždaug dvi dienas iki išpuolio. Išpuolio dieną, vyrai apsiginklavo ir nuvyko į Užliedžius, sustojo prie įvažiavimo į H. Daktaro pilies teritoriją. Tuomet anksčiau minėtas gaujos lyderis T. Mickevičius iš „Kalašnikovo“ automato paleido mažiausiai dešimt šūvių link pilies teritorijos.
Maža to, vienas iš sėbrų, R. Baika, įmetė granatą į pilies kiemą, vos kelių metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Vis dėlto, H. Daktaras ar jo šeimos nariai sužaloti nebuvo – tuo metu buvo apgadinta tvoros apdaila, kitos pilies dekoracijos. Tad pilies savininkė H. Daktarienė pateikė ieškinį išpuolikams, siekdama susigrąžinti kompensaciją už patirtą žalą.
