To per pirmąjį posėdį antradienį teismo paprašė kaltinamoji.
Kitą savaitę, lapkričio 24 dieną, teismas paskelbs nutartį dėl kaltinamosios pateikto prašymo, jeigu jis bus atmestas, byla toliau bus nagrinėjama gruodį.
„Aš palaikau prašymą, kaltinamasis aktas turi būti patikslintas, esu mokslų daktarė, profesorė, nestudijavau teisės, kaltinamasis aktas man neaiškus, man svarbu žinoti, už kokius veiksmus esu kaltinama, jeigu to nežinau, galimybės gintis yra ribotos“, – teismo posėdžio pradžioje antradienį sakė kaltinamoji L. Jaruševičienė.
Ji teigė, kad savo prašymą grindžia lingvistiniais, loginiais ir faktiniais argumentais, be to.
Kaltinamoji teigė, kad ruošiantis procesui atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog respondentams Generalinės prokuratūros kaltinimai taip pat pasirodė neaiškūs ir nesuprantami.
„Pats kaltinimas yra neaiškus, ką aš bandžiau išdėstyti posėdyje. Kaltinamajame akte yra daug faktinių klaidų, loginių prieštaravimų. Pats kaltinimas yra taip painiai surašytas, kad iš tikrųjų yra neaišku, kuo aš esu kaltinama, ir man kyla klausimas, jeigu ieškoma tiesos ir teisingumo, kam viską taip supainioti?“, – po posėdžio žurnalistams sakė L. Jaruševičienė.
Ji teigė, kad nesupranta dėl ko kaltinama – ar dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, ar dėl jų kainos.
„Kalbu su teisininkais, vieni sako taip, kiti taip. Tai apie ką vyksta tada teismas, jeigu neaišku, kuo esu kaltinama? Kiek man teko pasiskaityti, net inkvizicijos laikais, kai moterys buvo teisiamos už raganavimą, kaltinimas, kad ir absurdiškas, jis buvo formuluojamas labai labai aiškiai, dabar, deja, šito trūksta“, – sakė kaltinamoji.
Ji sakė, kad byloje gausu faktinių klaidų, nurodytos neteisingos faktinės, iškraipytos aplinkybės.
„Jeigu tikslas yra nuteisti mane ir proceso metu rasti kažkokių tai kliaučių ir tada nuteisti, tai aš tada suprantu. Bet jeigu tikslas rasti tiesą, randam kažkokius veiksmus, kurie, atrodo, netinkamai ir juos traktuojam kaip nusikalstamus“, – teigė eksviceministrė.
L. Jaruševičienė atsisakė žurnalistams komentuoti savo vaidmenį greitųjų testų pirkime – pirmiausia norėtų duoti parodymus teismui.
Jos advokatas Rolandas Mištautas antrino savo klientei, sakydamas, kad jau gavus pranešimą apie įtarimą jis irgi pasirodė neaiškus.
„Kuo gi vis dėl to kaltinama – ar dėl to, kad testai įsigyti, ar jų kaina nebuvo kaina, pagal kurią galima buvo įsigyti rinkoje. Mes to nežinome. Jeigu ji nebuvo reikalinga civiliniame procese, kodėl ji reikalinga šiame procese, norėtume žinoti kaltinimo esmę“, – teismui sakė advokatas.
Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Plioplys sakė, kad teismas turėtų apskritai palikti nenagrinėtą prašymą, nes jau yra pasisakęs dėl kaltinamosios priekaištų tyrimui.
„Naujų argumentų nėra, prokuroras nekaltas, kad surašyti kaltinamajai nepatinkantys faktai“, – teigė G. Plioplys.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis sakė, kad prašymas dėl bylos nutraukimo buvo gautas spalio 31 dieną.
Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.
Anot prokuratūros, L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...) vadovui ir darbuotojams“.
„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. J. suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos“, – skelbė prokuratūra.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.
Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.
