Šiaulių rajono savivaldybė netenka pastato. Valstybės turto fondas sutiko, kad jame įsikurtų Šiaulių apylinkės teismas, atsiradęs sujungus rajono ir miesto apylinkių teismus. Savivaldybės administracija dairosi į Kuršėnus ir iš dulkių kelia seną idėją – įkurti Kuršėnų savivaldybę.
Teismus stambins dar labiau
Šiaulių apylinkės teismas ne pirmą kartą pretenduoja į buvusius apskrities rūmus prie centrinio turgaus. Būtent šiame pastate ir įsikūrusi Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Dar 2010 metais Vyriausybė protokoliniu sprendimu pritarė teismų perkėlimui į tuometinį apskrities viršininko administracijos pastatą Vilniaus gatvėje 263.
Nuo 2015 metų teismus žadama dar stambinti. Prie Šiaulių apylinkės teismo žadama prijungti Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių ir Kelmės rajonų apylinkės teismus.
Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės Gemos Janušienės teigimu, po teismų stambinimo centrinėje teismo buveinėje Šiauliuose koncentruosis didžioji administracijos dalis, dauguma teisėjų, todėl jiems būtina užtikrinti normalias darbo sąlygas.
Kreipdamasi į Valstybės turto fondą, teismo pirmininkė pabrėžė, kad dabartinė padėtis, kai Šiaulių apylinkės teismui tenka dirbti trijuose pastatuose, vargina ir teisėjus, ir interesantus. Žmonės dažnai nebesusigaudo, kur jiems reikia eiti. Esą dėl to blogėja teismo darbo kokybė, dokumentų valdymas, didėja ekonominės sąnaudos, prastėja teismo administravimas.
Siūlo keistis pastatais
Panaikinus Šiaulių apskrities administraciją, pastatą perėmė Valstybės turto fondas. Šiaulių rajono savivaldybė tapo tik įname, su kuria pasirašyta ilgalaikė turto panaudos sutartis.
Valstybės turto fondo generalinė direktorė Aurelija Jakaitienė rajono savivaldybei raštu pranešė pritarianti pastato perdavimui Šiaulių apylinkės teismui.
Savivaldybė prašoma apsvarstyti teismo pasiūlymą keltis į jo valdomus pastatus Vilniaus gatvėje 247 ir Dvaro gatvėje 81, o esant būtinybei ir į Vytauto gatvės 149.
Rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius liktų toje pačioje vietoje.
Yra ir daugiau įstaigų
Pastate yra ir daugiau įstaigų: Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, Regioninės plėtros departamentas ir kitos.
Vidaus reikalų ministro patarėjas viešųjų ryšių klausimais Valdas Kaminskas informavo, kad Regioninės plėtros departamentas neprieštarauja keltis į kitas patalpas.
Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis sakė neketinąs savo patalpų užleisti teismui – jis turi patalpų panaudos sutartį iki 2030 metų.
Jo nuomone, svarbiausia nepažeisti gyventojų, kuriems patogu atvažiuoti prie centrinio turgaus, interesų. Esą į teismą dažnas pilietis ir per visą savo gyvenimą neužeina, o į Savivaldybę kiekvienam tenka užsukti dėl įvairiausių priežasčių.
J. Novogreckio duomenimis, teismui buvo siūlytas tuščias Gytarių mokyklos pastatas.
„Šiaulių rajono savivaldybei vertėtų keltis iš esamų patalpų tik tuo atveju, jei valstybė rastų lėšų pastatyti administracinį pastatą Kuršėnuose“, – mano Vyriausybės atstovas.
Jo nuomone, skyrus lėšų būtų galima įkurti Kuršėnų savivaldybę, kuri pradėtų veikti nuo 2015 metų.
Taip būtų panaikinta žiedinė rajono savivaldybė, savo centrinę būstinę turinti kitos – miesto savivaldybės – teritorijoje.
Keltųsi nebent į Kuršėnus
Šiuo metu atostogaujantis Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas yra sakęs, kad sutiktų keltis nebent tuo atveju, jei būtų kuriama nauja savivaldybė Kuršėnuose, o valstybė skirtų lėšų naujam administraciniam pastatui statyti.
Savo rašte, adresuotame Valstybės turto fondui, meras nepritarė pasiūlymui išsikelti į kitas patalpas. Esą sprendimas priimtas skubotai, nepaskaičiavus, kiek jis kainuotų.
Rajono taryba taip pat vienbalsiai atmetė pasiūlymą pastatą Vilniaus gatvėje 263 perduoti Šiaulių apylinkės teismui.
Pagal ES finansuojamą projektą Šiaulių rajono savivaldybė neseniai įsirengė modernią Tarybos posėdžių salę, kurios naudojimo paskirties negalima keisti penkerius metus po projekto įgyvendinimo.
„Bus daromi žygiai, kad Šiaulių rajono savivaldybė išliktų tame pačiame pastate“, – tvirtino rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras.
Apie pastatą
Vilniaus gatvės 263 pastatą 1933–1935 metais suprojektavo inžinierius V. Bitė. Pradžioje tai buvo dviaukštis Šiaulių apskrities savivaldybės pastatas.
Vieta šiam pastatui tuomet pasirinkta miesto pakraštyje, besiribojančiame su užmiesčio laukais, už Sukilėlių kalnelio, nedidelės gatvelės bei sankryžoje į Kuršėnus, kad būtų patogu privažiuoti.
Apskrities pastatas laikomas vienu išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų statinių. Kampinio plano rūmų centrinės dalies interjere išdėstyta erdvi laiptinė su vestibiuliais, o iš šonų – kabinetai. Pastato fasadas simetriškas, dinamišką kompoziciją kuria langų ir tarpulangių skaidymas.
Šiauliai tarpukariu buvo antruoju Lietuvos miestu, todėl ir apskrities pastato statybai investicijų nepagailėta.
Po Antrojo pasaulinio karo buvo pristatytas trečias pastato aukštas, išlaikant istorinės pastato dalies architektūrą.
Irena Budrienė / Šiaulių kraštas
