Kaip pranešė teismas, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo teisėjų kolegija nusprendė prokuroro skundą, kuriuo prašyta perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmesti.
Sprendimas priimtas nenustačius, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, ketvirtadienį pranešė teismas.
Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, nes šis nepakluso ir bėgo link dviračių tako, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką, patikimais bylos duomenimis, nenustatyta. Taip pat, teismo vertinimu, neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.
Be to, LAT konstatavo, kad E. Kručinskienės veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismai, pasak LAT, įvertino visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl moters veiksmų: tai, kad smūgiai vaikui suduoti per drabužius – sauskelnes ir kombinezoną, sužalojimų nesukėlė, tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu. Smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą. Be to, smūgius lydėjo motinos pabarimas ir draudimas nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą, o po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E. Kručinskienės šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos.
Bylos duomenimis, liudytojai jautriai sureagavo į tokį motinos poelgį su vaiku, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai neturėtų lemti išvados, kad visi nusikaltimų sudėčių požymiai yra nustatyti.
Pasak LAT, akcentuojant vaiko, ypač mažamečio, teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo pagal teisės aktus, jo auklėjimo tik pozityviais būdais svarbą, kai sprendžiamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, būtina įvertinti susiklosčiusios situacijos pobūdį –ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama tėvų reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio.
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais dėl baudžiamosios atsakomybės turi būti sprendžiama individualiai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.
Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, kad nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą. Taip pat įvertinta, kad moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.
Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.
Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.
Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.
LAT skundą pateikę prokurorai teigė, jog ši byla svarbi kuriant precedentą smurto bylose po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.
Prokurorai teigė, kad LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
