Jackų šeimos reikalavimas iš naujo nustatyti naudojimosi Palangos Kurhauzu tvarką, suteikiant galimybę jiems naudotis Palangos miesto Savivaldybei priklausančia ir po gaisro jau restauruota mūrine pastato dalimi, atmestas – tokį sprendimą antradienį priėmė Palangos miesto apylinkės teismas.
Kurhauzas sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d. Po gaisro praėjus daugiau nei pusmečiui – 2003 m. gegužės 16 d. teismas patvirtino taikos sutartį, kuria pastato bendrasavininkiai pasidalijo Kurhauzą, nusistatydami naudojimosi tvarką, – Savivaldybei atiteko mūrinė pastato dalis, Jackų šeimai – medinė. Savivaldybė miestui priklausančią Kurhauzo dalį restauravo praėjusiais metais, šiuo metu vykdomi pastato vidaus pritaikymo darbai. Tačiau medinės pastato dalies vietoje iki šiol tėra tik pamatai.
Tačiau šiemet Jackų šeima kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašydama iš naujo nustatyti pastato naudojimosi tvarką, jiems skiriant dalį mūrinės, jau atstatytos, Kurhauzo dalies bei suteikiant teisę jiems atstatyti ant esamų pamatų kitas pastato dalis. Padedami advokatų, Jackos įrodinėjo, neva bendraturčiai privalo iš naujo pasidalinti pastatą, nes 2003 m. taikos sutartis buvo sudaryta tarp Palangos miesto savivaldybės, G. Jackos ir grafo A. Tiškevičiaus, tačiau A. Tiškevičius jau yra miręs, o G. Jacka dalį jam priklausančių patalpų 2005 m. perleido žmonai ir dukterims.
Tad naujiems savininkams pastato pasidalijimas esą negalioja. Be to, esą atstatydama mūrinę dalį, Palangos Savivaldybė vienos lauko terasos sąskaita padidino bendrąjį pastato plotą, o Jackoms priklausantis plotas sumažėjo, nes 2010 m. jie buvo įpareigoti nugriauti po audros pavojingai pasvirusias medinės verandos sienas, konservuoti pamatus, ir šiuo metu realaus valdytino turto neturi. Palangos miesto savivaldybė esą dabar yra privilegijuotoje padėtyje Jackų atžvilgiu. Jie taip pat teismui nurodė teigė, esą yra pažeidžiamas proporcingumo principas – kiekvienas bendraturtis, esant bet kokiam turto sumažėjimui ar netekimui, privalo mažinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje.
Bylą išnagrinėjęs Palangos miesto apylinkės teismas antradienį konstatavo, jog Jackų teiginiai, neva negalėjo būti nustatyta naudojimosi tvarka dėl neišlikusios medinės statinio dalies, yra nepagrįsti – Kurhauzo medinė ir mūrinė pastato dalys buvo paveiktos 2002 metų gaisro, tad 2003 m. gegužės 16 d. teismui priimant nutartį, kuria nustatyta ginčo pastato naudojimosi tvarka, minėta situacija šalims buvo žinoma ir jų įvertinta nustatant būtent tokią naudojimosi tvarką. Be to, konstatavo teismas, po gaisro dalis medinės pastato dalies buvo išlikusi – šią aplinkybę teisme patvirtino ir šalys.
Palangos miesto savivaldybės naudojama Kurhauzo mūrinė dalis yra rekonstruota, o Jackoms priklausanti medinė, nors ir gali būti rekonstruota, iki šiol netvarkoma. Tai vertinama kaip bendraturčių – Palangos miesto savivaldybės – teisėtų lūkesčių pažeidimas, neracionalus bei neefektyvus ginčo statinio naudojimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Jackų reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ginčo statiniu nustatymo atmestas kaip nepagrįstas.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus teigiamai vertino šį sprendimą – mero teigimu, teismas užkirto kelią manipuliacijoms, ir teisingumas, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi Kurhauzu tvarkos, nugalėjo.
Rytoj, rugsėjo 19 d., Palangos miesto apylinkės teisme bus pradėta nagrinėti byla dėl medinės, Jackoms priklausančios, Kurhauzo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.
