„Teismas nusprendžia Antaną Kandrotą išteisinti“, – kalbėjo teismo nuosprendį pristačiusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė.
Už finansinius nusikaltimus kalintis vyras šiuo metu Vilniaus kalėjime atlieka dvejų metų ir dešimties mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Bagdonas prašė vyrą pripažinti kaltu dėl poveikio riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policijos pareigūnui.
Ši byla prieš A. Kandrotą pradėta praėjusių metų lapkritį po incidento Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Po teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, A. Kandrotas susidūrė su liudytoju, policijos pareigūnu Vaidu Maziliausku, ir bandė jam daryti įtaką duoti kitokius parodymus.
Bylos duomenimis, kaltinamasis užstojo kelią, priekabiavo, kaltino pareigūną melagingų parodymų davimu.
Anot K. Grinevičiūtės, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A. Kandroto veiksmai po teismo posėdžio filmuojant nukentėjusįjį, jį persekiojant, komentuojant duotus parodymus, vėliau šį įrašą paviešinant socialiniuose tinkluose „yra įkyrūs, peržengė etiško ir kultūringo bendravimo ribas“.
„Teismo vertinimu, nebuvo jokio poreikio filmuoti ir publikuoti nukentėjusių atvaizdą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas pavojingas ir realus psichinis poveikis, jog nukentėjusysis duotų melagingus parodymus“, – sakė teisėja.
„Byloje nenustatytas ir Antano Kandroto tyčios kryptingumas sąmoningai paveikti nukentėjusiųjų parodymus ir taip sutrukdyti teismui įgyvendinti teisingumą, priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju galima įžvelgti privataus gyvenimo ar garbės ir orumo – pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui“, – pažymėjo ji.
Teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
