Lietuvos pilietybės netekusi ledo šokėja teisme vengė išsakyti savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Aš manau, kad kiekvienas žmogus laikosi tam tikros pozicijos, bet kiekvienas žmogus turi teisę jos neišsakyti viešai“, – teismo posėdžio metu per vertėją sakė ledo šokėja.
Ji savo pozicijos neišsakė ir ankstesniais kartais, klausiama žurnalistų.
Pasiteiravus, ar M. Drobiazko yra lojali tiek Rusijai, tiek Lietuvai, moteris teigė nenorinti gilintis į politinius klausimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda iš ledo šokėjos išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę atėmė pernai rugsėjį. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
M. Drobiazko posėdyje teigė nė viename iš duotų interviu nereiškusi savo politinių pažiūrų ir pridūrė, kad jos profesinė veikla nesusijusi su politiniais klausimais.
„Man tikrai nežinoma, kur aš atvirai esu pareiškusi palaikymą priešiškai valstybei“, – kalbėjo ledo šokėja.
Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV yra įvedusios sankcijas.
Ledo šokėja sakė T. Navką pažįstanti nuo 15 metų, žinanti, kas yra jos vyras.
„Nesuprantu, kaip tai susiję su ledo pasirodymais, ledo šou rengimu ir mūsų dalyvavimu šiuos renginiuose“, – kalbėjo ji.
„Man tikrai nesuprantama, kokią grėsmę tarptautiniu mastu gali kelti Tatjana“, – sakė M. Drobiazko.
Ledo šokėjo tvirtino niekada nesidomėjusi, kas remia renginius, kuriuose ji dalyvauja, o su T. Navka bendrauja tik profesiniais klausimais, ne politiniais.
Nori Konstitucinio Teismo verdikto
M. Drobiazko gynėja Sandra Ponelienė reikalavo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Pilietybės įstatymo normos, kurių pagrindu atimta M. Drobiazko pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai.
„Šis pagrindas yra taikomas ne visiems daugybinę pilietybę turintiems asmenims, o tik tiems, kurie pilietybę įgijo išimties tvarka“, – teigė advokatė.
S. Ponelienės teigimu, tai reiškia, kad Lietuvos valstybė tikisi skirtingo elgesio iš asmenų, kurie pilietybę yra įgiję skirtingais būdais.
Anot jos, Konstitucijai taip pat prieštarauja įstatymo norma, suteikianti prezidentui spręsti, ar asmuo netenka pilietybės šiuo klausimu. Advokatės teigimu, norint taikyti šią normą, reikalingas teisinis, o ne politinis vertinimas.
„Mūsų manymu, šitokį teisinį vertinimą galėtų atlikti ne politinė institucija, o teismas“, – kalbėjo ji.
Skunde, kurį pagarsino teismo pirmininkas Gediminas Užubalis, M. Drobiazko taip pat nurodė nesutinkanti, kad viešai reiškia palaikymą šaliai, kuri kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
„Jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų dekrete nebuvo nurodyta“, – rašoma skunde.
Anot dokumento, dalyvavimas privačiuose sportiniuose renginiuose Rusijoje negali būti sulyginamas su palaikymu šiai šaliai.
Ledo šokėjos advokatės taip pat teigė, jog reikalinga apibrėžti, ką reiškia viešas palaikymas.
„Mes turime tik interpretacijas, bet neturime apčiuopiamo pareiškėjos veiksmo“, – sakė advokatė Kristina Čeredničenkaitė.
Ji taip pat priminė, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) nenurodė, kad M. Drobiazko kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Kalbėdamas apie ledo šokėją, departamentas LRT anksčiau yra nurodęs, jog „neturi sprendimų priėmėjams teiktinų žvalgybos duomenų dėl asmens keliamos grėsmes valstybės saugumui“.
„Kai asmuo nekelia jokio pavojaus valstybei, tai ar tikrai jam reikia atimti pilietybę ir keisti jo statusą?“ – kėlė klausimą K. Čeredničenkaitė.
P. Vanagas kaltinimus vadino absurdiškais
Pasak Pilietybės reikalų komisijos pirmininko Prano Žukausko, viešai demonstruojami M. Drobiazko santykiai su V. Putino aplinka, dalyvavimas sankcionuotų asmenų renginiuose traktuotinas kaip viešas to režimo palaikymas.
„Ypač žinant, kad Rusijos Federacijoje verslas, menas nuo režimo struktūrų, politikos nelabai yra atsiejamas ir nelabai gali būti vykdoma atskirai ir nepriklausomai“, – teigė jis.
„Bet koks nusikalstamo režimo normalizavimas gali būti vertinamas ir šiuo atveju buvo vertintas kaip palaikymas“, – sakė P. Žukauskas.
Neįvardintas Prezidentūros atstovas, kurio poziciją pagarsino teisėjas G. Užubalis, teigė, kad tokia byla neturėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.
„Tokiu sprendimu buvo vykdomas ne viešasis administravimas, o valstybės valdymo funkcijos“, – sakė jis.
Prezidentūros atstovo teigimu, tik Konstitucinis Teismas galėtų pasisakyti dėl prezidento dekreto teisėtumo.
Teismo posėdyje apklaustas ledo šokėjos sutuoktinis Povilas Vanagas sakė, jog paprasti žmonės neturi būti atsakingi už politikų veiksmus.
„Man buvo labai gėda už visus tuos veikėjus, kurie yra valdžioje ir priima tokius sprendimus“, – kalbėjo jis.
P. Vanagas absurdiškais vadino kaltinimus, jog dalyvaujant ledo šou galima proteguoti Rusijos režimą.
„Mes, dalyvaudami ledo šou, rodome paprasčiausiai savo palaikymą geros valios iniciatyvoms, todėl kad mes šokame vaikams, tų vaikų tėvams“, – atsakė jis paklaustas, ar viešas ryšių su Rusijos režimą simbolizuojančiais žmonėmis demonstravimas nerodo tam tikro jo palaikymo.
M. Drobiazko skundą Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti praėjusių metų spalį, pasiruošimas nagrinėti bylą baigtas gruodį.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
