Privataus ūkinės paskirties miško savininkams teismas nuostolių atlyginimą paskirstė pagal priklausiusias nuosavybės dalis. Penki savininkai gavo po 605 eurų, o vienas – 2,6 tūkst. eurų.
Civilinėje byloje teismas pripažino urėdiją atsakinga už tai, kad 2014 metais dviejuose sklypuose neteisėtai iškirto beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų miško.
2017-aisiais atliekant kadastrinius matavimus buvo pastebėta, kad privatiems savininkams priklausančiuose miškuose urėdijos darbuotojai iškirto medžius, o medieną pardavė.
Valstybinė miškų urėdija teisinosi miškus iškirtusi, nes sklypų ribos buvo preliminarios ir neaiškiai pažymėtos, o ir leidimą kirtimams ji turėjo.
Sklypų savininkams kreipusis į Alytaus apylinkės teismą, šis 2019 metų birželio 25 dieną priėmė pirmąjį sprendimą, kuriuo priteisė nuostolių atlyginimą, bet pinigines sumas sumažino 30 proc., nes ieškovai taip pat turėjo pareigą atlikti tikslius savo žemės sklypų kadastrinius matavimus, užtikrinti tinkamą ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą.
Šiuo teismo sprendimu nepatenkinti buvo tiek ieškovai, tiek atsakovai, tad sprendimą apskundė abi bylos šalys.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškimus sklypų savininkų skundą patenkino, pakeitė Alytaus teismo sprendimą ir priteisė jiems pilnas jų prašytas sumas ir palūkanas už jas.
Valstybinės miškų urėdijos skundą teismas atmetė pažymėdamas, kad ji pažeidė savo pareigą – vykdant ūkinę veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ir gyventojų teisių, ir įstatymų saugomų interesų.
Taip pat VMU, anot teismo, taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, jos netinkamas elgesys negali būti vertinamas kaip nepatyrimo nulemta klaida.
