Pasak teismo, S. Rudėnaitė kreipėsi prašydama pripažinti jos atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų neteisėtu ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – grąžinti ją į buvusias pareigas, kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.
Taip pat ji prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar balandžio 21 dienos Seimo nutarimas, kuriuo ji atleista, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo bei atsakingo valdymo principams.
Atsakovais šioje byloje yra Seimas ir LAT, trečiuoju asmeniu byloje nurodytas prezidentas.
Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad S. Rudėnaitės grąžinimas į jos eitas pareigas laikinai sureguliuotų teisinius santykius, užtikrintų jos teisių apsaugą ir išlaikytų iki Seimo nutarimo buvusią padėtį.
Pasak teismo, tokiu būdu būtų „išvengta šiuo atveju tikėtinų teismų sistemos nepriklausomumo pažeidimų“.
Taip pat teismas pasisakė, kad nesureguliavus šiuo metu esančios situacijos, būtų sutrikdyta LAT darbo organizavimo tvarka, o dėl to galėtų kilti neproporcinga žala Lietuvos valstybei.
Bylą nagrinėjusių teisėjų nuomone, gegužės 28 dieną Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, kuriuo sustabdytas Seimo nutarimo galiojimas ir konstatuota, kad tai neleidžia S. Rudėnaitei automatiškai grįžti į jos buvusias pareigas ir vėl laikinai vadovauti Aukščiausiajam Teismui, neuždraudžia bendrosios kompetencijos teismams taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Patenkinęs S. Rudėnaitės prašymą Vilniaus apygardos teismas dėl Seimo nutarimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir sustabdė tolesnį bylos nagrinėjimą, kol bus gautas jo išaiškinimas.
Ši teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
S. Rudėnaitė iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleista balandžio 21 dieną. Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlė S. Rudėnaitę atleisti iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir paskirti šio teismo pirmininke.
Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmajam siūlymui parlamentarai pritarė, o antrąjį atmetė.
Po šio sprendimo Aukščiausiajam Teismui laikinai vadovavusi S. Rudėnaitė vėl tapo paprasta LAT teisėja.
