Generalinė prokuratūra (GP) nemoka arba nenori atsakingai tvarkytis bylose, kai reikia ginti viešąjį interesą. Tokią išvadą galima daryti susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2012 birželio 21 d. nutartimi, kurią jis priėmė išnagrinėjęs bylą dėl internete organizuojamų azartinių lošimų.
Ginčo objektas – teisėtai ar neteisėtai Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK), kuri dabar vadinasi Lošimų priežiūros tarnyba, leido didžiosioms Lietuvos lošimų bendrovėms organizuoti azartinius lošimus internetu, ką aiškiai draudžia Lietuvos įstatymai.
Imitavo veiklą?
GP 2011 m. liepos mėn., gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VLPK nutarimą, kuriuo patvirtinti internetines lažybas leidžiantys UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamento pakeitimai. Vėliau, 2011 m. rugpjūčio mėn., tame pačiame teisme ir tos pačios GP iniciatyva atsidūrė UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ internetines lažybas numatantys reglamentai.
Byloje aiškintasi dėl VLPK nutarimo, kuriuo patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ (naudojamas prekės ženklas – „Tony Bet“) lažybų reglamentas. Reglamentu šiai bendrovei buvo leista teikti lošimų paslaugas internetu. VLPK teismui bandė įrodyti, kad nors Azartinių lošimų įstatymas nepasikeitė, bet dėl neaiškių priežasčių internetu organizuoti lažybas Lietuvoje jau tapo galima. Tokia VLPK pozicija prieštaravo tiek jos pačios anksčiau turėtai pozicijai, tiek ir seniai suformuotai teismų praktikai. Belieka apgailestauti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi šią administracinę bylą nutraukė remiantis vien tuo, jog GP praleido terminą skundui pateikti, – apie tai jau rašė portalas Balsas.lt.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir principingai gindama savo poziciją, GP apskundė šį sprendimą LVAT. Atrodė, kad įvyko prašviesėjimas, tačiau.... jau 2011 m. gruodžio 8 d. dėl visiškai nesuprantamų priežasčių prokurorai savo pačių skundą suskubo atsiimti, todėl ši administracinė byla ir buvo „baigta“. UAB „Lošimų strateginė grupė“ azartinių lošimų įstatymo neatitinkančias lošimų internetu organizavimo paslaugas nevaržomai galėjo teikti toliau, kartu GP prarandant galimybę ateityje kreiptis į teismą dėl šios bendrovės internete organizuojamų lošimų uždraudimo.
Kitoje GP inicijuotoje byloje dėl UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ internetines lažybas numatančių reglamentų, GP sekėsi geriau. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino UAB „Orakulas“ ir UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentus, numatančius galimybę lažybas organizuoti internetu. Tačiau bylą dalyje dėl UAB „Top Sport“ reglamento panaikinimo teismas nutraukė, motyvuodamas tuo pačiu – GP praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pasikartojo bylos su UAB „Lošimų strateginė grupė“ istorija.
2011 m. gruodžio 16 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Teismas, įvertinęs VLPK nutarimais patvirtintus UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentus, padarė išvadą, kad juose nustatyta galimybė organizuoti lažybas internetu ar telefonu, sudarius su lažybų organizatoriumi lažybų sutartį, atsiskaitant lažybų sąskaitoje esančiomis lėšomis.
Įvertinęs įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, kad lažybos gali būti vykdomos tik realioje fizinėje vietoje. Pažymėjo, kad Įstatyme nenustatyta galimybė lažybų statymus atlikti ar laimėjimus išmokėti ne grynaisiais pinigais. Nurodė, kad įstatyme taip pat nėra reglamentuotas ir lažybų sutarties sudarymas. Akcentavo, kad Įstatyme nustatytas tiesioginio ryšio sistemos naudojimas organizuojant lošimus negali būti aiškinamas plečiamai, kaip įstatymų leidėjo valia leisti organizuoti lošimus internetu. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad VLPK įtvirtinusi galimybę organizuoti lažybas įstatyme nenustatytu būdu, neteisėtai sukūrė įstatymo neatitinkantį reguliavimą prižiūrimoje teisinių santykių srityje ir tokiais veiksmais pažeidė įstatymu jai nustatytas pareigas.
Šiais motyvais teismas nusprendė, kad VLPK nutarimai dėl UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentų patvirtinimo yra naikintini.
Paaiškino kaip mokinukams
Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas nebuvo palankus UAB „Orakulas“, UAB „Baltic Bet“ ir Lošimų priežiūros tarnybai (buvusi VLPK), visi jie teismo sprendimą apskundė aukštesniam teismui – LVAT. Skundo nepateikė tik UAB „Top Sport“, kuriam sprendimas buvo palankus ir, dėl nežinomų priežasčių, GP, kuriai teismo sprendimas dalyje dėl UAB „Top Sport“ buvo nepalankus.
Išnagrinėjęs pateiktus apeliacinius skundus, LVAT savo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Matydamas viešąjį interesą nesugebančios apginti GP bejėgiškumą, LVAT pats ėmėsi darbo už GP, savo nutartyje nurodydamas, kad „nors pareiškėjas (GP) pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė, tačiau teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė“.
Savo nutartyje LVAT taip pat paaiškino GP, kad „LVAT jurisprudencijoje suformuluota, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, jog, priimant atitinkamą sprendimą, galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.“
Toliau LVAT populiariai aiškina GP „kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, net nustačius, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, praleido prašymo padavimo terminą, jam, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias pateikti prašymą atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą.“
Paprastai kalbant, GP tiesiog įsigudrino nežinoti, kad galimybė atstatyti administracinio teisės akto apskundimo terminą skaičiuojama ne nuo tada, kai „viena boba pasakė“, kad yra pažeidimas, o nuo tada, kai prokuroras per protingą terminą surinko pažeidimo faktą įrodančius duomenis. O jeigu jau atsitiko taip, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, tai tiesiog reikia paprašyti teismo jį atstatyti. Bet reikia prašyti, o ne tylėti...
Ginčijo, ko nederėjo
LVAT savo nutartyje moko GP ir to, kaip reikia formuluoti prašymą teismui. „pareiškėjo teigimu, viešąjį interesą pažeidžia tik tai, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo leista organizuoti lažybas internetu ar telefonu, todėl nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės negali būti ribojamos daugiau nei būtina viešajam interesui apginti. Pažymėtina, jog teismas negali savo sprendimais kliudyti ūkinei veiklai, jeigu ji atitinka įstatymų keliamus reikalavimus,“ - sako LVAT nutartis. Paprasčiau tariant, GP savo prašymus suformulavo taip, kad lošimo bendrovių veiklos reglamentus norėta panaikinti „visa apimtimi“. Vadinasi, patenkinus GP prašymą, bendrovės prarastų galimybę organizuoti lažybas taip pat ir lažybų punktuose, o ne tik internetu ar telefonu, ką norėta uždrausti. Juk organizuoti lažybas lažybų punktuose įstatymas leidžia.
Advokato Kęstučio Kvainausko komentaras
LVAT savo 2012 m. birželio 21 d. nutartis iš esmės reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas dar kartą nagrinės tą pačią byla, tik jau dabar privalės atsižvelgti į LVAT byloje išsakytą poziciją. Teismo nutartimi šioje byloje GP yra suteiktas „antrasis šansas“.
Mano nuomone, reikėtų iš naujo suformuluoti prašymą teismui, atsižvelgti į LVAT išsakytą poziciją, kad lažybų reglamentai turėtų būti ginčijami ne visa apimtimi, o tik dalyje dėl galimybės organizuoti lažybas internetu ir telefonu. Juk pati GP savo skundą grindžia tik tuo, kad neteisėtos yra internetinės ir telefoninės lažybos. Dėl lažybų punktuose organizuojamų įprastinių lažybų pretenzijų nereiškiama.
GP vietoje, šioje byloje aš rimtai padirbėčiau įrodinėdamas aplinkybę, kad dėl viešojo intereso pažeidimo fakto pakankamai duomenų GP surinko gerokai vėliau, nei buvo gauti pirmieji signalai apie galimą pažeidimą. Be to, aš teikčiau teismui įrodymus dėl visų veiksmų, kuriuos GP atliko tirdama galimą viešojo intereso pažeidimą, įrodinėdamas jog po pirmųjų signalų gavimo nebuvo sėdima sudėjus rankas.
Na ir svarbiausia, GP vietoje, aš nepasididžiuočiau prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei teismas laikys šį terminą praleistu. Juk galimas termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo praleidimas yra „silpniausia“ bylos vieta.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad byloje GP neprašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai uždrausti organizuoti lažybas internetu ir telefonu. Juk byla gali tęstis ne vienerius metus. Advokato nuomone, toks elgesys prieštarauja visuotinai priimtai GP praktikai viešojo intereso gynimo bylose.
Teismų chronologija:
1. 2010 m. spalio 13 d. LR Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis kreipėsi į GP su prašymu ištirti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) narių veiksmų teisėtumą leidžiant Lietuvoje registruotoms bendrovėms teikti lažybų paslaugas internetu bei ištirti lažybų paslaugas internetu teikiančių Lietuvoje registruotų bendrovių veiklos teisėtumą.
2. 2010 m. lapkričio 4 d., atsakydama į šį Antikorupcijos komisijos pirmininko kreipimąsi GP nurodė, esą neturi pagrindo manyti, kad VLPK ar jos nariai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl atitinkamai neturi pagrindo ginti viešojo intereso.
3. 2011 m. kovo 17 d. VLPK priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą, kuriame numatyta statymų priėmimo internetu tvarka.
4. 2011 birželio 13 d. į GP kreipėsi Seimo narių grupė ir paprašė atsakyti, ar yra prielaidų manyti, jog VLPK nutarimu, patvirtinusiu UAB “Lošimų strateginė grupė“ (naudojamas prekės ženklas – „Tony Bet“) naujas lažybų organizavimo reglamentą, kuriame numatyta statymų priėmimo internetu tvarka, galėjo būti pažeistas viešasis interesas ir, ar yra prielaidų manyti, kad minėtas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus.
5. Gavusi Seimo narių grupės 2011 birželio 13 d. prašymą, GP persigalvojo ir nusprendė, kad yra teisinis pagrindas ir pareiga, ginant viešąjį interesą, su prašymu kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
6. 2011 m. liepos 13 d. GP kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VLPK nutarimą “Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ ir juo patvirtintą reglamentą, numatantį internetines lažybas.
7. 2011 m. spalio 7 d. nutartimi, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie galimus teisės aktų pažeidimus GP žinojo dar 2010-10-13, gavusi Seimo nario Ligito Kernagio prašymą, administracinę bylą nutraukė dėl to, kad GP praleido terminą kreiptis į teismą.
8. Pradžioje GP su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nesutiko ir ją skundė LVAT, tačiau, po to, kai apeliacinis skundas buvo priimtas ir LVAT buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, dėl neaiškių priežasčių, GP pateikto skundo atsisakė.
9. Vėliau GP kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: VLPK nutarimus „Dėl UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentų patvirtinimo“.
10. 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą dalyje „Dėl UAB „Top Sport“ reglamento nutraukė dėl praleisto kreipimosi į teismą termino. Likusią GP pareiškimo dalį teismas tenkino ir panaikino internetines lažybas numatančius UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ lažybų organizavimo reglamentus.
11. Skundus dėl 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo LVAT pateikė tik VLPK, UAB „Orakulas“ ir UAB „Baltic Bet“. GP apeliacinio skundo dėl atsisakymo panaikinti UAB „Top Sport“ lažybų organizavimo reglamentą dėl nežinomų priežasčių nepateikė.
12. Išnagrinėjęs apeliacinius skundus, LVAT priėmė 2012 m. birželio 21 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismų karuselė tęsiasi toliau, o įstatymu uždrausti azartiniai lošimai internete vyksta kaip vykę. Baigėsi Europos futbolo čempionatas, kurio transliacijų metu transliuotoje reklamoje lažybas internete organizuojančios bendrovės visiems siūlė lažintis „gyvai“. Artėja dar didesnius pinigus lažybų bendrovėms uždirbsianti Londono olimpiada ...
Apie politinę kovos dėl lošimų reguliavimo dalį skaitykite čia.
