Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, padarė išvadą, kad buvę Pravieniškių valstybės įmonės vadovai Jonas Raudeliūnas ir Vytautas Pitkauskas piktnaudžiavo tarnyba siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, taip pat padarė kitas nusikalstamas veikas – prekybą poveikiu, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Baudžiamosios bylos dalis dėl Pravieniškių valstybės įmonės turto iššvaistymo bei dokumentų klastojimo jiems nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Pravieniškių valstybės įmonės vadovai J. Raudeliūnas ir V. Pitkauskas buvo kaltinami dėl piktnaudžiavimo tarnyba, svetimo turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo, prekybos poveikiu bei apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, o įmonės darbuotojas Kazys Raudeliūnas – padėjęs V. Pitkauskui ir J. Raudeliūnui piktnaudžiauti tarnyba, iššvaistyti Pravieniškių valstybės įmonės turtą keičiant finansų viceministro giminaičiams priklausančio namo stogo dangą.
Apygardos teismas baudžiamąją bylą dėl vieno kaltinimo (turto iššvaistymo, susijusio su laiptų pagaminimu ir įrengimu) nutraukė suėjus senaties terminui, o dėl visų kitų kaltinimų juos išteisino.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir padarė išvadą, kad buvusių Pravieniškių valstybės įmonės vadovų ir darbuotojo kaltę pagrindžiančių įrodymų yra pakankamai, jokių abejonių dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas nėra. Taip pat teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi tiek Pravieniškių valstybės įmonei, tiek Kalėjimų departamentui, tiek valstybei buvo padaryta didelė žala.
„Pravieniškių valstybės įmonės vadovų atlikti veiksmai leido susidaryti iškreiptą vaizdą apie valstybės tarnybą bei joje dirbančius asmenis, t. y. kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys rūpinasi vienas kito, o ne viešaisiais interesais. Taip pat konstatuota, kad šie pareigūnai, turėję skatinti pastaruosius daugiau nenusikalsti, pakeisti savo gyvenimo būdą, elgesio modelį, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, patys pasielgė atvirkščiai – atlikdami tyčinius nusikalstamus veiksmus pademonstravo nuteistiesiems kaip įprastą būtent neteisėtą, nusikalstamą veikimo būdą. Taip jie sumenkino pasitikėjimą valstybės tarnyba bei jos skaidrumu, efektyvumu ir naudingumu“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad J. Raudeliūnas, V. Pitkauskas ir K. Raudeliūnas teisiami pirmą kartą, padarytų veikų pobūdį, o ypač laikotarpį, praėjusį po šių veikų padarymo (beveik dešimt metų), konstatavęs, kad tokia ilga šio proceso trukmė buvo nepateisinama, pažeidė asmenų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, jiems paskyrė baudas: J. Raudeliūnui – 1 280,44 Eur dydžio baudą, V. Pitkauskui – 1 129,80 Eur dydžio baudą, K. Raudeliūnui – 376,60 Eur dydžio baudą. Proceso metu J. Raudeliūnas ir V. Pitkauskas tam tikrą laiką buvo sulaikyti ir suimti, todėl šis laikas buvo įskaitytas į paskirtą bausmę. Jį įskaičius, nustatyta, kad paskirta bausmė jau yra įvykdyta.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo tiriami septyni įvairios produkcijos gaminimo bei paslaugų teikimo aukštiems valstybės pareigūnams atvejai naudojant Pravieniškių valstybės įmonės lėšas: laiptų gamyba bei įrengimas Viešojo saugumo tarnybos vado namuose, stogo dangos keitimas tuomečio finansų viceministro šeimos nario namuose, baldų gamyba regioninės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovui, biuro baldų gamyba policijos pareigūnui, medžioklės bokštelių pagaminimas advokatui, vieno medžioklės bokštelio pagaminimas Seimo nariui bei lauko baldų gamyba ligoninės vadovui.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje įsigaliojo jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
