Byloje sujungti 26 Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus apygardų administracinių teismų prašymai.
Pareiškėjai – administraciniai teismai teigia, kad pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat jas įgyvendinančius ginčijamus Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų punktus buvo perskaičiuotos ir sumažintos galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos; taip pat pagal minėtą įstatymą buvo perskaičiuotos ir sumažintos paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, mokamos statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
Prašymuose pažymima, jog minėtų pašalpų ar išmokų paskyrimas sukuria jų gavėjams teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpos ar išmokos bus mokamos visą jų mokėjimo laikotarpį. Be to, pareiškėjų manymu, teisė į paskirtą ir mokamą pašalpą ar išmoką laikytina jos gavėjo teise į nuosavybę. Dėl to pareiškėjai abejoja, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, nuosavybės teisių apsaugos principai. Pareiškėjai taip pat abejoja, ar šiuo reguliavimu nebuvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta teisė į įstatymų nustatytą socialinę paramą, konstitucinės šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos garantijos.
Pareiškėjai teigia ir tai, kad, nustačius skirtingas socialinių išmokų mažinimo proporcijas, kai iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautos didesnės išmokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi nei mažesnės išmokos, buvo pažeistas konstitucinis proporcingumo principas. Pažymėta ir tai, kad asmenims, gaunantiems maksimalaus dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, jos buvo mažinamos du kartus, o asmenims, gaunantiems mažesnes motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, – tik vieną kartą, ir taip buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Laikinojo įstatymo atitiktimi Konstitucijai pareiškėjai abejoja ir tuo aspektu, kad, įstatymų leidėjui nenustačius sumažintų minėtų pašalpų ir išmokų kompensavimo, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės teisių apsaugos principai.
Taip pat viename iš prašymų ginčijama Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 nuostata, kuria patvirtintas mažesnis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, nes ja įgyvendintos ginčijamos Laikinojo įstatymo normos, bei šio Vyriausybės nutarimo nuostata, kuria, pasak pareiškėjo, išskirta asmenų, gaunančių valstybines socialinio draudimo pensijas, grupė ir jai minėtas dydis nesumažintas, taip pažeidžiant konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Prašymų tekstus galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt, žr., Prašymai ir bylos / Gauti ir neišnagrinėti prašymai.
Suinteresuotam asmeniui – Seimui atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje įgaliotas Seimo narys Arvydas Vidžiūnas.
Suinteresuotam asmeniui – Vyriausybei atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje įgaliotos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja Marija Paskočinienė.
