Priešingi verdiktai
Neseniai Kauno apygardos teismas „sudirbo“ žemesnės pakopos – Lazdijų rajono – teismo metų pradžioje paskelbtą nuosprendį marijampoliečiui Rimantui Makauskui, buvusiam policininkui. Lazdijų teismas marijampolietį buvo išteisinęs kaip didelės žalos niekam nepadariusį pareigūną, o Kauno apygardos teismas tą pačią istoriją įvertino visiškai priešingai – paskelbė, kad R. Makauskas, būdamas policijos pareigūnu, „sulaužė duotą policijos pareigūno priesaiką, piktnaudžiavo tarnyba – tai yra grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė“.
Už piktnaudžiavimą tarnyba R. Makauskas, dabar jau buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) areštinės viršininkas, šias pareigas tvarkingai ėjęs beveik 10 metų, o policijos sistemoje dirbęs daugiau nei 20 metų, nubaustas, kaip skelbiama nuosprendyje, švelniausia už tokią nusikalstamą veiką numatyta bausme – 26 000 litų (tai yra 200 MGL – minimalaus gyvenimo lygio – dydžio) bauda. Beje, griežčiausia bausmė pareigūnams už piktnaudžiavimą tarnyba – nelaisvė iki 5 metų. Tačiau R. Makauskui nurodyta tik patuštinti savo piniginę.
Paleido nuteistąjį
Peršasi išvada, kad Kauno apygardos teisme dėmesingiau į R. Makausko problemą pažiūrėta dar ir dėl to, jog „įvykis buvo gana plačiai nušviestas žiniasklaidoje – tai vertintina kaip rezonansas, ypač turint omenyje ir taip menką visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis“. Taip rašoma minėtame nuosprendyje, sukritikavus Lazdijų teismo, neįžvelgusio tokio rezonanso, darbą.
Šis skandalas dėl tuomečio Marijampolės AVPK areštinės viršininko veiksmų kilo pernai birželį, kai paaiškėjo, kad viršininkas į laisvę paleido marijampolietį Tomą R. (38 m.), kuris už pasikėsinimą sukčiauti buvo nuteistas kalėti beveik 3 metus, bet po nuosprendžio slapstėsi, o paskui buvo ieškomas ir sučiuptas Marijampolės policininkų bei atvežtas į areštinę. Nuosprendis Tomui R. buvo jau įsiteisėjęs, tad turėjo būti vykdomas nedelsiant. Bet, anot R. Makausko, tądien areštinėje nebebuvo laisvų vietų, nebuvo ir galimybės nuteistąjį išvežti į Lukiškes ar kitų rajonų areštines, todėl jis, areštinės viršininkas, nusprendė atgabentąjį dar tą patį vakarą paleisti namo ir nurodė jam po savaitės pačiam prisistatyti į policiją.
Toks sprendimas itin supykdė R. Makausko kolegas, ieškojusius Tomo R. ir jį sulaikiusius bei atvesdinusius. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, paskelbus, kad areštinės viršininkas viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, niekais pavertė kolegų darbą, nesprendė problemos, nors galėjo atvesdintąjį patalpinti į laikinojo sulaikymo kamerą, kol atsiras vieta areštinėje.
Pats R. Makauskas, vos pradėjus tyrimą išėjęs į tarnybinę pensiją, nepripažino savo kaltės. Jis teigė tik įvertinęs to vakaro situaciją tarnyboje ir priėmęs sprendimą. Tuokart R. Makauską bene labiausiai užbūrė sulaikyto nuteistojo Tomo R. aiškinimas, kad po kelių dienų Aukščiausiasis Teismas (AT) nagrinės jo kasacinį skundą.
Ir išties, kai tik kilo skandalas dėl R. Makausko poelgio, AT sustabdė Kauno apygardos teismo nuosprendžio Tomui R. vykdymą. Šis faktas vėliau nulėmė Lazdijų teismo išteisinamąjį nuosprendį policininkui R. Makauskui. Tačiau buvusį policininką kaltinęs prokuroras buvo įsitikinęs priešingai, tad Lazdijų teismo išteisinamąjį nuosprendį apskundė. Mat tuo metu, kai R. Makausko byla buvo nagrinėjama Lazdijų teisme, sukčiaus Tomo R. kasacinis skundas jau buvo atmestas – palikta galioti ankstesnioji laisvės atėmimo bausmė. Bet Tomas R. tada vėl pasislėpė, tad prireikė skelbti jo paiešką, kreiptis dėl Europos arešto orderio. Šios problemos paaštrino buvusio areštinės viršininko R. Makausko situaciją. Ji, kaip jau minėta, Kauno apygardos teisme buvo įvertinta apkaltinamuoju nuosprendžiu.
„Amžiaus byla“
Nuteistas buvęs policininkas R. Makauskas dar gali tikėtis kitokio teismo sprendimo, kasaciniu skundu kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, bet tokiu keliu įsitraukdamas į neretai ilgai buksuojančią teismų karuselę.
Tokios karčios patirties jau turi buvęs Tauragės policininkas Ruslanas Motko, 2006-ųjų rugsėjo 14-ąją, prieš vidurnaktį, šūviais stabdęs nestojusį automobilį ir taip sužalojęs pažeidėjo automobilyje buvusį jauną keleivį Tomą K. Nuo tada – jau beveik 8 metus – Lietuvos teismai niekaip nenusprendžia, kaltas ar nekaltas R. Motko, tarnybos metu paleidęs šūvius iš tarnybinio ginklo.
Priminsime, kad tą naktį pareigūnas R. Motko, patruliuodamas Tauragėje, stabdė automobilį, nes įtarė, kad jį vairuoja neblaivus asmuo. Automobilis nestojo, todėl pareigūnas ėmė jį persekioti. Kai gaudynės tęsėsi jau Skirgailų kaime, policininkas, norėdamas sustabdyti automobilį, nes skriedamas šis vos nepartrenkė kito ekipažo patrulio ir vos neapsivertė bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, iš savo tarnybinio pistoleto iššovė 4 perspėjamuosius šūvius į viršų. Bėgliui vis tiek nesustojus, R. Motko iš maždaug 10 metrų atstumo iššovė 5 šūvius, taikydamas į dideliu greičiu lėkusio automobilio galinius ratus, tačiau šūviu pataikė į mašinos galą ir taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė automobilyje važiavusio Tomo K. sveikatą.
Medikai įvertino, kad sužalojimas sukėlė realų pavojų Tomo K. gyvybei ir dėl to jam padaryta didelė neturtinė žala. Todėl R. Motko ir atsidūrė teisiamųjų suole.
Pirmiausia bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sunkaus sveikatos sutrikdymo elgiantis neatsargiai išnagrinėjęs Tauragės apylinkės teismas pripažino R. Motko kaltę ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo.
Vėliau šį nuosprendį pakeitė Klaipėdos apygardos teismas – nusprendė perkvalifikuoti kaltinimus, todėl patrulis buvo nuteistas dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo. Teismas uždraudė R. Motko pusantrų metų dirbti teisėsaugos institucijose.
Nuteistas policininkas, remiamas savo kolegų, buvo nepatenkintas apkaltinamaisiais nuosprendžiais – jis siekė tik išteisinimo, nes žmogų sužalojo ne tyčia į jį šaudamas, o vykdydamas tarnybinę pareigą, todėl minėtus teismų sprendimus skundė.
Šitaip sulaukta ir šių metų sausio 30-osios, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bene po 3 metų pagaliau gavęs Konstitucinio Teismo pateiktas išvadas, kasacine tvarka išnagrinėjo policininko R. Motko bylą ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bei grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindinis tokio žingsnio argumentas – kad anksčiau Klaipėdos apygardos teismas, iš anksto neįspėdamas R. Motko apie galimus kaltinimo pakeitimus, neužtikrino jo teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir teisingą teismą.
Taigi R. Motko uniforma dabar toliau „skalbiama“ Klaipėdos apygardos teisme, artimiausias posėdis numatytas rugsėjį. Bet kada baigsis šio policininko „amžiaus byla“, galima tik spėlioti.
Tragedija Šakiuose
Svarbiausia, kaip teigia daugelis šalies policininkų, R. Motko situacija suglumino juos ir iki šiol kone kiekvienas pareigūnas tebesvarsto, ar išvis verta išsitraukti tarnybinį ginklą tarnyboje, jeigu po to reikia „dirbti“ teismuose, o ne policijoje ir įrodinėti, kad šaudyta ne šiaip sau, o būtinybei privertus. Taigi jau seniai aišku, kad ši byla sudavė stiprų smūgį visai policijos sistemai.
R. Motko tiesos paieškų vargus netrukus gali patirti ir patyręs Šakių policijos pareigūnas Vidmantas Skeirys. Iš šio policininko tarnybinio ginklo paleista kulka šių metų kovo 27-osios naktį, jam su kolegomis Būdelės kaime sulaikant ne kartą teistą įtariamą plėšiką Praną V. (39 m.), vengusį akistatos su pareigūnais, mirtinai sužalojo kartu su Pranu V. kambaryje buvusį niekuo dėtą Ramūną V. (47 m.). Po įvykio skelbta, kad sulaikymo metu buvo kilusios grumtynės.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje (dėl nužudymo neatsargiai elgiantis) dar tebevyksta. Policininkas V. Skeirys tebedirba Šakių policijoje ir laukia, kokia pabaiga vainikuos šią tragišką istoriją.
Laiminga pabaiga
Dėl tarnybinio ginklo panaudojimo 2007-aisiais yra turėjęs problemų ir Jurbarko policijos patrulis Vytautas Česnakas.
Tų metų vasario 23-iosios rytą šis patrulis, dirbdamas Tauragės–Jurbarko kelyje, vijosi pastebėtą mikroautobusą, kuris buvo be valstybinių numerių. Policininkas įtarė, kad automobiliu gabenamos kontrabandinės cigaretės. Mašinos vairuotojas nepakluso stabdomas ir nurūko tik dar labiau padidinęs greitį. Manoma, kad bėglys telefonu susisiekė su savo bendrais, nes ties Eičių kaimu iš miško išvažiavo kitas automobilis ir pradėjo blokuoti kelią pareigūnams. Maža to, šios mašinos vairuotojas vairavo grėsmingai – bandė įstumti policijos automobilį į griovį, taip leisdamas pasprukti persekiotam mikroautobusui.
Policijos pareigūnai griebėsi tarnybinių ginklų – iššovė 5 šūvius į viršų ir 3 – į automobilį. Tik tada kelią blokavęs automobilis sustojo. Paaiškėjo, kad jo vairuotojas Artūras K. (21 m.) sužalotas – į jį pataikyta iš policininko V. Česnako tarnybinio pistoleto. Šitaip pareigūnas, vykdęs tarnybinę pareigą, netrukus tapo įtariamuoju, nes Artūrui K., skraidinusiam savo mašiną maždaug 120 kilometrų per valandą greičiu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Tuo metu policininką V. Česnaką gynęs žinomas advokatas Vytautas Sirvydis piktinosi, kad pareigūnas baudžiamąja tvarka persekiojamas už profesinės pareigos vykdymą.
Kiek vėliau byla policininkui V. Česnakui buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teisme, pareigūnas išvengė grėsusios bausmės.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
