Štai vienas portalo tv3.lt skaitytojas rėžė tiesiai šviesiai: „Jei valstybė nubaustų nors vieną žmogų, nedėvintį kaukės, ją pačią būtų galima paduoti į teismą. Jei yra įvestas karantinas ir ekstremali situacija, valstybės pareiga yra apsaugoti žmones ir aprūpinti juos įvairiomis apsaugos priemonėmis nemokamai arba sudaryti galimybes nusipirkti. O dabar jų visur nėra, tad nereikia reikalauti to, kas neįgyvendinama.“
Paprašėme šią situaciją pakomentuoti sveikatos teisės žinovo, advokato Arūno Žliobos.
„Nuo 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimai, vienu iš kurių asmenys įpareigojami viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
Visiems žinoma, kad apsaugos priemonių trūksta, tačiau situacija gerėja. Trūkumo sąlygomis, t. y. jeigu jų negalima būtų įsigyti, nuobaudos už reikalavimo dėvėti kaukę nustatymas ir, juo labiau, tokios nuobaudos taikymas būtų nepateisinamas, kadangi pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (lot., impossibilium nulla obligatio est).
Čia taip pat reikia neužmiršti, kad valstybė turi konstitucinę pareigą rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 straipsnis), tokia pareiga neabejotinai apima pirmo būtinumo apsaugos/prevencinių priemonių piliečiams parūpinimą, jei ne nemokamai, tai bent realios galimybės jas įsigyti, turint omenyje ir adekvačią kainą, užtikrinimą“, – komentavo jis.
Kita vertus, atkreipia dėmesį A. Žlioba, aptariamu pakeitimu nereikalaujama kokių nors specialių charakteristikų apsaugos priemonių.
„Nustatyta: „veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones“. Šiuos reikalavimus atitinka ir paplitusios savadarbės veido kaukės. Dėl „kitų priemonių“ paaiškino Sveikatos apsaugos ministras, t. y. kad tai gali būti ir veidą dengiančios skarelės, šalikai. Nėra jokių abejonių, kad pastarosios priemonės yra prieinamos visiems“, – sakė jis.
Kas tai yra vieša vieta?
Paprašytas patikslinti, kaip tiksliai reikėtų traktuoti viešąją vietą, pašnekovas pabrėžė, kad ši sąvoka yra suformuota teismų praktikoje.
„Bendrąja prasme viešoji vieta yra viešoji erdvė, kurioje jau yra, ar į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be specialaus leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Priklausomai nuo konkrečios situacijos, teismų praktikoje vieša vieta buvo pripažintas ir daugiabučio balkonas, ir gyvenamojo namo kiemas, pareigūno kabinetas. Tačiau įprastomis sąlygomis, asmuo, būdamas savo buto balkone ar gyvenamojo namo kieme be kaukės, nebus laikomas pažeidęs nustatytus draudimus, jei į šias vietas neturi galimybės laisvai patekti pašaliniai asmenys“, – dėstė jis.
Padės tik tinkamai dėvima
Portalas tv3.lt primena, kad kaukės turės naudos tik tinkamai dėvimos.
„Jei kaukę dėvėti, tą būtina daryti pagal taisykles, jos nereikėtų užsidėjus liesti rankomis, turi būti tinkamas dydis ir prigludimas.
Reikia stebėti, jei kaukė sudrėko, ji tikrai bus pralaidesnė, tad ją reikia pasikeisti. Bet šiaip jei pasižiūrėtume kitų šalių praktiką, tą pačią su epidemija susitvarkiusią Pietų Korėją, tai ten dėvimų kaukių kiekis viršijo pas mus dėvimų kaukių skaičių“, – portalui sakė Aukštadvario pirminės visuomenės sveikatos centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Paklausta, kiek dažnai medicininė kaukė turėtų būti keičiama, gydytoja sakė, kad tai gali būti pakankamai individualu.
„Jei žmogus nieko nekalbės, bus užsičiaupęs, nesportuos, tai kaukė ne tik per 20, bet ir 30 minučių, o gal ir valandos nesudrėks. Viskas yra labai individualu. Tačiau svarbus vien jau barjeras, kad rankomis neliestume veido, burnos ir nosies, tad žmogus bus atsargus, nes palietęs rankomis veidą vėliau galima užkratą išplatinti ant paviršių. Tai būtų dar viena papildoma kaukės funkcija“, – atkreipė dėmesį medikė.
Paprašyta įvertinti nuogąstavimus, kad ilgiau nekeičiant kaukės drėgnoje aplinkoje gali atsirasti kokiems mikroorganizmams daugintis palanki terpė, ULAC specialistė pabrėžė kelis dalykus.
„Visų pirma, virusai ne žmogaus organizme nesidaugina. Taigi tie virusai, kurie jau pateko ant kaukės, jų tiek ten ir bus. Tik laikui bėgant, kuo ilgiau ją užterštoje aplinkoje dėvime, ant kaukės gali nukristi daugiau viruso dalelių. Tokiu atveju, virusų didėjantis skaičius didina užsikrėtimo ir viruso praėjimą pro barjerą ir patekimą į kvėpavimo takus riziką“, – aiškino G. Zagrebnevienė.
Kartu ji pridūrė, kad jokių papildomų bakterijų ant kaukės neatsiras tik su sąlyga, kad tos kaukės papildomai neliesime rankomis.
Specialistė pridūrė, kad labai svarbu kaukę ir nusiimti neliečiant išorinio paviršiaus.
Medžiaginės kaukės – menkavertės?
Tuo metu siūlymas dėvėti medžiagines kaukes specialistų vertinamas skeptiškiau.
„Taip, tai bent kažkoks barjeras. Bet nėra tai sertifikuota priemonė, kad būtų paskaičiuota, kiek išfiltruoja oro“, – sakė J. Dūdienė.
Jai antrino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė pabrėždama, kad jau ir medicininė kaukė negarantuoja 100 proc. apsaugos, o juo labiau nė vienas kitas medžiaginis pakaitalas.
„Tyrimų ir duomenų nėra, kiek tų lašelių sulaiko medžiaginė kaukė. Nemanau, kad tokie duomenys kada galėtų būti paskelbti, kadangi vis dėlto yra sertifikuotos pagal standartą pagamintos medicininės kaukės. O gyvenant 21 amžiuje dėvima tai, kas rekomenduojama ir įrodyta mokslo. Kita vertus, matant, kad kadangi viruso paplitimas visuomenėje padaugėjo, tai manome, kad blogiau nebus, jei žmogus nešios bent kokią kaukę“, – sakė specialistė.
