Duomenų apie Baltarusijos demokratinių visuomeninių organizacijų veiklą perdavimo Baltarusijos valdžiai incidento visapusiškas ištyrimas yra bendras visų Lietuvos valdžios institucijų reikalas, pareiškia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Parlamento vadovė teigia, kad Seimo komitetai turės įvertinti tarpinstitucinės darbo grupės dėl tokios informacijos perdavimo Baltarusijos valdžios institucijoms tyrimo išvadas ir rezultatus.
„Mano ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko iniciatyva prieš dvi dienas sušauktame neeiliniame Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo priimta rekomendacija vyriausybiniu lygmeniu, įsteigus atskirą tarpinstitucinę darbo grupę, atlikti išsamų ir spartų šių įvykių tyrimą. Tokio tyrimo rezultatus turės įvertinti Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai, kurie ir privalės apsispręsti bei teikti siūlymus dėl galimo tolesnio parlamentinio tyrimo“, – sako I. Degutienė.
Parlamento vadovė pabrėžia, kad šio incidento visapusiškas ištyrimas ir atitinkami sprendimai, padėsiantys išvengti analogiškų situacijų ateityje, yra bendras visų Lietuvos valdžios institucijų garbės reikalas.
Antradienį vykusiame neeiliniame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje komiteto nariai išklausė Lietuvos institucijų pateiktą informaciją, susijusią su incidentu, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovo Alesiaus Beliackio ir šios organizacijos atstovo Valentino Stefanovičiaus sąskaitose Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose esančias lėšas, naudotas organizacijos „Viasna“ veiklai bei politinių represijų aukoms Baltarusijoje remti.
Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą, kuriuo išreiškė apgailestavimą dėl įvykusio incidento, kurį, komiteto nuomone, lėmė atskirų Lietuvos valdžios institucijų pareigūnų veiksmų koordinavimo stoka, ir pasisakė už platų ir spartų incidento ištyrimą, kurį turėtų atlikti įsteigta darbo grupė.
Komiteto nariai pasisakė už tolesnę tęstinę ir veiksmingą paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Teisingumo ministerija teigia, kad daugiau finansinių duomenų apie Baltarusijos opozicijos veikėjus šios šalies institucijoms ji nėra perdavusi.
Ministerijos pranešime sakoma, kad jos pareigūnai patikrino 700 Baltarusijos teisinės pagalbos prašymų, gautų per pusantrų metų, ir gali užtikrinti, kad, jos duomenimis, daugiau finansinių duomenų, kurie galėtų sukelti riziką, Baltarusijai nėra pateikusi. Tiesa, kad to nėra padariusios kitos Lietuvos institucijos, vykdančios bendradarbiavimą su Baltarusija pagal kitas sutartis, Valstybės saugumo departamentas ir Užsienio reikalų ministerija kol kas nepatvirtino.
Savo ruožtu informaciją peržiūrėjusi Teisingumo ministerija nustatė, kad iš visų Baltarusijos teisinės pagalbos prašymų per pusantrų metų 12 prašymų buvo susieti su asmenų bankiniais duomenimis. Suteikiant informaciją pagal dvišalės sutarties įsipareigojimus, dėl trijų asmenų atsakyta, kad jie neturi bankinių sąskaitų, dar dėl trijų asmenų teisinės pagalbos prašymai įvykdyti, o dėl likusiųjų šešių prašymų vykdymas sustabdytas.
„Be Alesio Beliackio ir Valentino Stefanovičiaus duomenų, informacija buvo suteikta dar apie vieną asmenį paveldėjimo byloje, kuris jau buvo miręs. Daugiau duomenų apie asmenų finansus Baltarusijai nėra perduota, o šiuo metu laikinai sustabdytas bet kokios informacijos perdavimas“, - sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.
Kadangi informacija iš Užsienio reikalų ministerijos apie tai, kad duomenų teikimas turi būti apribotas, gauta tik š. m. birželio mėnesį, Teisingumo ministerija paprašė diplomatijos žinybos įvertinti visus iš Teisingumo ministerijos Baltarusijai perduotus duomenis iki tol, kol ši nebuvo gavusi perspėjimo.
Vykdydama dvišales teisinės pagalbos sutartis su įvairiomis valstybėmis, Teisingumo ministerija per metus gauna per 5 tūkst. ir išsiunčia per 4 tūkst. teisinės pagalbos prašymų.
A. Anušauskas: būtina įvertinti bendradarbiavimo su nedemokratinėmis valstybėmis poveikį nacionaliniam saugumui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlys savo vadovaujamam komitetui atlikti tyrimą dėl bendradarbiavimo su nedemokratinėmis ir žmogaus teisių negerbiančiomis valstybėmis poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu įvertinant teisinės pagalbos teikimo ir valstybės institucijų sprendimų šiuo klausimu priėmimo mechanizmą.
Komentuodamas incidento, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ sąskaitas, aplinkybes, Seimo komiteto vadovas sakė, kad aiškėja, jog tarptautinių sutarčių nuostatos, kurios leidžia riboti bendradarbiavimą, kai tai gali pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, nes paprasčiausiai nėra funkcionuojančio mechanizmo, pagal kurį institucijoms, atsakingoms už poveikio nacionaliniam saugumui vertinimą, būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Manau, kad tokio tyrimo metu būtų galima išsiaiškinti iki šiol vykusio bendradarbiavimo apimtis, formas ir pasekmes, taip pat nustatyti ateities gaires, pagal kurias bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybėmis galėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
