Bandymu neteisėtai pasipelnyti Europos Sąjungos sąskaita kaltinamas buvęs „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius, pavaldinių generolu vadintas Rimantas Liepa, baigiamojoje kalboje teigė galintis tik apgailestauti, kad per susirinkimus aptariant nuotekų tinklų tiesimo Pavešėčiuose detales buvo neteisingai suprastas. Teisiamas R.Liepa baigiamojoje kalboje teigė galintis tik apgailestauti, kad per susirinkimus aptariant nuotekų tinklų tiesimo Pavešėčiuose detales buvo neteisingai suprastas.
Teisiamas R.Liepa baigiamojoje kalboje teigė galintis tik apgailestauti, kad per susirinkimus aptariant nuotekų tinklų tiesimo Pavešėčiuose detales buvo neteisingai suprastas.
„Noriu tik apgailestauti, kad per susirinkimus kažkaip manęs galėjo nesuprasti, neperklausė patys, nepasitikrino, ar teisingai suprato“, – teisinosi R. Liepa.Buvęs vandens tiekėjos vadovas neneigė, kad ES paramos fondų finansuojami darbai Pavešėčiuose buvo imituojami siekiant pasiimti pinigus, tačiau tvirtino nusikaltime nedalyvavęs ir nežinojęs, kas vyksta jam už nugaros. R. Liepa prašė teismo jį visiškai išteisinti.
„Ta byla yra toks marazmas. Aš, durnelis, dar tikiu teisingumu ir manau, kad prokuroro prielaidos ir spėjimai negali pakeisti galiojančių sutarčių, teisės aktų, valstybinių komisijų sprendimų. Negaliu pasakyti, kokia bus pabaiga. Vis esame žmonės, teisėsaugininkams irgi reikia namo parėjus valgyti. Jaučiuosi tiesiog įmestas į tokią sistemą idealistas“, – tvirtina buvęs direktorius.
R. Liepa teigia nurodymus dėl nuotekų tinklų tiesimo davęs remdamasis sutartimis ir teisės aktais.
„Tie kiti suprato, kad kitaip nebus. Jie ieškojo būdų, kaip paprasčiau darbus atlikti. Aš apie tai nežinojau ir tai net ne mano, kaip direktoriaus, reikalas. Koks man tikslas nusikalsti, kad pasipelnytų PST ir kiti?“, – klausė R. Liepa.
Santaupas iš po lovos ištraukė STT
Anot R. Liepos, kad byla yra „marazmas“, įrodo ir įtarimai dėl jo namuose per kratą rastos ir daiktiniu įrodymu pripažintos stambios pinigų sumos, 30 tūkstančių eurų.
Šiuos pinigus teisiamasis aiškina su žmona sutaupęs naują verslą ketinusiam pradėti sūnui.
„Kol pinigus grąžino, verslas ir nuplaukė. Jo verslo partneriai sakė, kad geriau su tavimi reikalų neturėti“, – apmaudą lieja R. Liepa.
Buvęs įmonės vadovas teisėsaugą kaltina žlugdant lietuvių verslus. Esą tokia pati nukentėjusioji yra ir Dalia Kuklierienė, viešbučio „Romantic“ savininkė. Dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo teisiamai verslininkei teismas negrąžina asmens dokumentų, todėl D. Kuklierienė negali išvykti iš šalies.
„Jai neleidžiama išvažiuoti į Angliją verslo reikalais, nes kažkam reikia čia sužlugdyti verslą, kad į Lietuvą ateitų skandinavai ir visokie kiti“, – piktinosi R. Liepa.
Jo namuose pareigūnams per kratą suradus stambią grynųjų pinigų sumą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau jis buvo nutrauktas pristigus įrodymų. Teisėsaugininkai teigia, jog neteisėto praturtėjimo faktus įrodyti būna sudėtinga.
Bedarbis ir neįgalus
Buvęs Savivaldybės monopolinės įmonės vadovas šiuo metu – bedarbis, gyvenantis iš neįgalumo pensijos. R. Liepa pareigų neteko 2011-ųjų pradžioje, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų „Aukštaitijos vandenims“ įgyvendinant nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros projektą. Vėliau pati Panevėžio savivaldybė R. Liepą atleido iš pareigų.
Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. Liepai du kartus teko rimtai gydytis. Kaltinamasis teigia į ligoninę širdies operacijai atgulęs iš karto po to, kai jam buvo leista susipažinti su STT Panevėžio valdybos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga. Vėliau R. Liepą pakirto galvos smegenų žievės uždegimas. Anot jo, nors medikai tvirtina, kad ši liga neturi liekamųjų reiškinių, juos vis tiek jaučiantis – lig šiol velkantis dešiniąją koją. Nors dar ne pensinio amžiaus, tačiau R. Liepa neabejoja nebeturintis šansų įsidarbinti.
„Mano nuvargusi širdis, sirgau smegenų uždegimu, esu teisiamas, esu pasiklausomas – priimkit mane į darbą“, – ironizuoja teisiamasis.
Be to, anot jo, buvusiam vadovui sugrįžti į darbo rinką kur kas sudėtingiau nei paprastam darbininkui.
„Dirbant vadovu netenkama bet kokios darbinės kvalifikacijos, išskyrus vadovo. Kiekviename versle yra savos subtilybės ir nė vieno verslininko, ne tik Lietuvoje, nerasite, kuris priimtų vadovauti šešiasdešimtmetį, tų subtilybių nebesugebantį perprasti. Galiu dirbti tik nelegaliai, bet tuomet sudeginsiu darbdavį, o koks man tikslas tai daryti?“ – savo padėtį realiai vertina R. Liepa.
Apygardos prokuroras teismui siūlo R. Liepai skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bei tokiam pačiam laikui atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą.
***
Imitavo klojantys vamzdžius
Į teisiamųjų suolą kartu su R. Liepa sėdo dar šeši vadinamąja „Aukštaitijos vandenų“ afera kaltinami bendrininkai. Kartu su vadovu teisiamas „Aukštaitijos vandenų“ meistras Virgilijus Jonas Gečiauskas, Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas, šios įmonės statybos darbų vadovai Mykolas Jurgaitis ir Juozas Česnakas, „Aukštutinių statybos technologijų“ bendrovės vadovas Darius Simanavičius, bendrovės „Technik LT“ direktorius Zenonas Vezbergas. Jie kaltinami klastoję dokumentus, sukčiavę ar neatlikę tarnybos pareigų.
Bylos duomenimis, bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“, kurios akcijas valdo Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės, buvo suregztas ir įvykdytas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo neteisėtai gauti daugiau kaip 120 tūkst. litų.
Susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta jau nutiesta nuotekų linija. Rangovai tik imitavo darbus, o kad įtikintų tikrintojus, iškasė griovį ir šalia paguldė vamzdį. Suklastojus darbų atlikimo aktus bei kitus dokumentus, pavyko gauti ES paramą.
Suklastojus dokumentus, beliko gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau iki galo įvykdyti nusikaltimo nespėta klastotojus išaiškinus STT Panevėžio valdybos agentams.
Išaiškėjus nusikaltimui Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, administruojanti ES lėšas, sustabdė šiam projektui skirtą finansavimą. Galimos aferos autoriams ir vykdytojams apgaule pavyko užvaldyti 120 390 litų.
Bylos duomenimis, iš šios užvaldytos sumos Panevėžio statybos trestas per 81 tūkst. sumokėjo R. Gečiauskienės individualiajai įmonei, o D. Simanavičiui kaip kompensaciją perdavė daugiau nei 11 tūkst. Lt vertės medžiagų.
Organizuotai grupei nepriklausęs „Technik LT“ direktorius Z. Verzbergas kaltinamas netinkamai atlikęs savo pareigas, tai yra kaip ekspertų grupės vadovas pasirašė darbų atlikimo akte, tuo patvirtindamas „Gerbustos“ statybos darbų vadovo M. Jurgaičio įrašytus neteisingus duomenis apie tariamai atliktus darbus
