Daugiau kaip dešimtmetį teisėsaugos institucijų duris varstęs Jonas Mockevičius (62 m.) taip ir nebuvo išgirstas. Na o pareigūnų abejingumas pareikalavo dviejų aukų...
Sudegino artimuosius
Prienų rajono Jundeliškių kaime gyvenantis J. Mockevičius savo pusbrolio sūnaus Alvydo Mockevičiaus (39 m.) krečiamas kiaulystes kentėjo daugiau kaip dešimtmetį. Kai trūkus kantrybei pagaliau pravėrė policijos duris, tikėjosi, jog nuolatinis terorizavimas ir gyvenimas įtampoje pagaliau baigsis. Deja, teko nusivilti.
„A. Mockevičius jautėsi nebaudžiamas, nuo jo buvau nukentėjęs ne tik aš. Baiminausi, kad gali įvykti ir nepataisoma nelaimė, reikėjo nedelsiant užkirsti jai kelią. Bet pareigūnai neskubėjo imtis veiksmų, o baisi nelaimė iš tiesų įvyko“, – sakė J. Mockevičius.
Niekur nedirbantis A. Mockevičius buvo prisiglaudęs savo motinos ir jos sugyventinio namuose. Prieš porą mėnesių jie trise visą dieną griovė netoliese esančią medinę pašiūrę. Jos savininkas buvo leidęs skurdžiai gyvenantiems kaimynams tą statinį išsiardyti, o lentas panaudoti kurui.
Visą dieną besidarbavusi šeimynėlė vakare nutarė kaip reikiant pailsėti ir atšvęsti nuveiktus darbus... Girtaujant namo savininkė Kastulė Mockevičienė susivaidijo su sūnumi. A. Mockevičius greičiausiai įpyko dėl nuolatinių motinos priekaištų ir nutarė jai atkeršyti. Palikęs motiną su sugyventiniu toliau girtaujančius viename kambarių, A. Mockevičius nusliūkino iki tvarto, pasiėmė ten rastą bakelį su degalais, jais aplaistė namą ir padegė... Gyvi sudegė ir motina, ir jos sugyventinis.
Degantį namą pamatę kaimynai iškvietė ugniagesius, bet šie atvykę ne ką tegalėjo padaryti – namas jau buvo prarytas liepsnos. A. Mockevičius slėptis nė nemėgino ir buvo netrukus buvo sulaikytas. Tiesa, sunkiai bepastovintis ant kojų – patikrinus jam nustatytas net 3,7 promilės girtumas.
Terorizavo giminaitį
„Dabar, kai Alvydas atsidūrė už grotų, ramiau atsikvėpiau. Betgi kokia kaina? Jeigu prokurorai ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebūtų į mano skundus pro pirštus pažiūrėję, nebūtų tragiškai žuvę du žmonės. Ciniški prokurorai metų metais toleravo A. Mockevičiaus nusikaltimus ir nesiėmė jokių veiksmų. Kreivų langų karalystei eiliniai žmonės visai nerūpi“, – teigė J. Mockevičius.
Prieš du dešimtmečius kurdamasis Jundeliškėse, J. Mockevičius su šeima ėmėsi namo statybų. Į talką pasikvietė ir Alvydą, tada dar jauną vyruką, kad šis ne tik padėtų prie darbų, bet ir užsidirbtų. Bet netrukus paaiškėjo, jog darbas A. Mockevičiui mažai terūpi – kur kas labiau jį viliojo velnio lašai. „Degtinė pražudė tą žmogų, o kaip vėliau paaiškėjo – ir jo artimuosius. Anuomet nemaniau, kad nuo jo patirsiu šitiek skriaudų“, – pasakojo J. Mockevičius.
Kai keletą kartų po nakties rado išvartytus namo statybai suvežtus blokelius, J. Mockevičius dar neįtarė, jog jam kenkia jo paties giminaitis. Netrukus prasidėjo nuolatinės vagystės – iš kiemo ir ūkio pastatų dingdavo kuras, darbo įrankiai, net sunkūs metaliniai vamzdžiai.
Tuo bėdos nesibaigė. A. Mockevičius sužalojo ganykloje paliktą giminaičio arklį, nunuodijo du šunis. Nuodų pripylė ir į šulinį. Tik laimingo atsitiktinumo dėka Jono šeima nenukentėjo – šulinio dugne tekantis stiprus šaltinis nuodus išsklaidė. Naktį patykojęs A. Mockevičius nunuodijo ir 23 tvarte laikytas kiaules.
„Suskaičiavau, kad iš viso jis vien man padarė 30 vagysčių ir kitų nusikaltimų. Pats ne kartą budėjau ir tikėjausi nusikaltėlį už rankos sučiupti, bet jis, ką nors iškrėtęs, į tą pačią vietą kurį laiką negrįždavo. Nuo Alvydo nukentėjo ir kiti kaimo žmonės – vienus irgi apvogė, kitiems langus išdaužė“, – pasakojo J. Mockevičius.
„Bandžiau kalbėtis ir su jo motina, bet šioji nelabai ką galėdavo padaryti, tik skėsčiodavo rankomis – esą nežinanti kaip sūnų sutramdyti. O šis ir toliau nesiliovė terorizavęs kaimelį“, – skundėsi J. Mockevičius.
Tyrė, kol suėjo senatis
Ilgai kentęs giminaičio išpuolius, J. Mockevičius pagaliau prisiruošė kreiptis į teisėsaugą. Dėl vamzdžių, įrankių ir kuro vagysčių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jie truko... daugiau kaip 5 metus.
„Tie ikiteisminiai tyrimai perėjo visų penkių Prienų apylinkės prokuratūros prokurorų rankas. Du kartus buvo atliekamos ekspertizės Vilniuje. Kai nueidavau pas prokurorus pasidomėti, kaip vyksta tyrimus, buvau siuntinėjamas nuo vienų durų prie kitų. Kartą man buvo liepta eiti į teismą – esą byla jau atiduota. Ten nuėjęs sužinojau, kad ji grąžinta papildyti“, – pasakojo J. Mockevičius.
Kauno apygardos prokurorai lyg ir nustatė, jog vamzdžių vagystės byla yra vilkinama ir tyrimas atliekamas netinkamai, bet šis ir toliau nedaug tepasistūmėjo, kol galop suėjo senatis. Tyrimas dėl kuro ir įrankių vagystės buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimą įvykdžiusio asmens, o A. Mockevičius toliau mėgavosi laisve, suprantama, ir neatlyginęs giminaičiui žalos.
Skundai nesudomino
J. Mockevičius neketino nuleisti rankų – parašė skundus ir Kauno apygardos prokuratūrai, ir Generalinei prokuratūrai, kurią jis vadina „kreivų langų karalyste“, ir net į Prezidentūrą, bet jokio aiškaus atsakymo taip ir nesulaukė. Prezidentei adresuotas skundas buvo nusiųstas į Generalinę prokuratūrą, šioji skundus perdavė Kauno apygardos prokuratūrai, o pastaroji vėl „permetė“ į apylinkės prokuratūrą.
Kol J. Mockevičius varstė teisėsaugos institucijų duris ir rašė skundus, A. Mockevičius ir toliau sau ramiai gyveno, dienas praskaidrindamas pusbuteliu baltosios ar „bambaliu“ alaus. Nežinia kaip viskas būtų pakrypę, jeigu ne minėtoji tragedija. Dabar A. Mockevičius 3 mėnesiams patupdytas už grotų. Už itin žiaurų motinos ir jos sugyventinio nužudymą jam gresia ilgi metai nelaisvės.
„Tų žmonių gyvybės guli ant pareigūnų ir valdininkų sąžinės. Bet nieko keisto, juk pas mus Lietuvoje visada taip – kol neatsitinka tragedija, niekam niekas neįdomu“, – svarstė J. Mockevičius.
Paprašytas pakomentuoti, Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gintautas Malaveckas šią situaciją nusakė taip:
„J. Mockevičių gerai pamenu. Jis pas mus gana įžymus žmogus. Iš tiesų jo byla dėl vamzdžių vagystės nutraukta pernai – suėjus senačiai. Ji pradėta tirti ne man vadovaujant, bet tenka pripažinti, kad pradinėje stadijoje iš tiesų buvo padaryta įvairių pažeidimų ir ji tikrai buvo vilkinama. Kas ir kaip ten vyko, tiksliai negaliu pasakyti, nes nebėra nei bylą tyrusio pareigūno, nei kuravusio prokuroro. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad kai ta byla atsidūrė mano rankose, aš padariau visus privalomus veiksmus.“
Giedrė POTELIŪNAITĖ
