Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės motinai Laimutei Kedienei (68 m.) keliama dar viena byla. Lietuvos antstolių rūmai už teismo įžeidimą jau nuteistai ir įtariamąja dėl trukdymo antstolei atlikti savo darbą tapusiai L. Kedienei kelia dar vieną bylą.
Nuteista už teisėjų įžeidimą
Utenos rajono apylinkės teismas L. Kedienę nuteisė už tai, kad ji Panevėžio teisėjus viešai išvadino banditais. Už kolegų įžeidimą teismas L. Kedienei paskyrė 2600 litų baudą.
Nemalonumų L. Kedienė prisidarė 2010 metų lapkričio 17 dieną. Tą dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų kolegija paskelbė nutartį, kad mirus įtariamajam Andriui Ūsui garsiosios pedofilijos bylos nagrinėti teisme negalima. Po teismo posėdžio kalbėdamos su žurnalistais, L. Kedienė ir jos duktė, teisėja N. Venckienė neslėpė nusivylimo. L. Kedienė žurnalistams pasakė: „Čia nė vieno teisėjo nėra, čia trys banditai atėjo ir paskaitė nutartį“. Netylėjo ir jos dukra, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, tuo laiku globojanti D. Kedžio dukrą. „Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysite – praeis dveji, treji, penkeri metai, ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus“, – piktinosi N. Venckienė. Šis interviu buvo parodytas ir televizijos reportaže.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas dėl šių jį ir kolegas įžeidusių žodžių kreipėsi į Teisėjų tarybą, o ši skundą perdavė Generalinei prokuratūrai ir ten dėl L. Kedienės nepagarbos teismui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip šis skundas atsidūrė pas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorus. Jie neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tiek L. Kedienės, tiek N. Venckienės atžvilgiu.
Teisėjų taryba šį Šiaulių apygardos nutarimą apskundė. Nors buvo jau praleistas apskundimo terminas, prokurorai tyrimą atnaujino.
Dėl teisme pasakytų žodžių N. Venckienę apsvarstė Teisėjų etikos ir drausmės komisija – iškėlė antrą drausmės bylą ir galiausiai skyrė griežtą papeikimą. O jos motiną teisė Utenos rajono apylinkės teisme. L. Kedienė sakė esanti nekalta ir prašė ją išteisinti, Šiaip ar taip, ji buvo nuteista.
Moteris nuosprendį apskundė, bet Panevėžio apygardos teismas jį paliko galioti.
Įžeidė visus rūmus
Į Lietuvos antstolių rūmų nemalonę L. Kedienė pateko, kai šių metų gegužės 14 dieną pakalbėjo LNK televizijos žinių laidoje. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą vykdžiusią antstolę Sonatą Vaicekauskienę L. Kedienė prilygino genocido vykdytojams, kurie, kaip rašoma ieškinyje teismui, „bendražmogiškos moralės požiūriu visuomenėje vertinami išskirtinai neigiamai“.
Dviguba žmogžudyste įtariamo D. Kedžio motina tada pareiškė: „Matote, ar jinai žmoniškai elgiasi? Čia ne antstolis, o čia, va, kur žydukus šaudė, tai va, tokia būtent. Jai tiktų tą mergaitę nušaut, beveik. Čia ir žmonės, vat, pas mus namuose daug žmonių miega, apačioj įsileidę, nes visi mato, kas čia dedasi, čia jokios teisybės nėra“. Lietuvos antstolių rūmų nuomone, tokiais savo žodžiais L. Kedienė tyčia įžeidė antstolę S. Vaicekauskienę, pažemino jos garbę ir orumą, o kartu įžeidė ir Lietuvos antstolių rūmus, kurių nare yra S. Vaicekauskienė.
„Atsakovės L. Kedienės paskleisti teiginiai skatina neapykantą ne tik antstolei S. Vaicekauskienei, bet ir kitiems profesines pareigas vykdantiems antstoliams, visai valstybės teisinei sistemai. Viešas neapykantos antstoliams kurstymas didina grėsmę antstolės S. Vaicekauskienės ir jos šeimos narių saugumui (sveikatai ir turtui), o tuo pačiu – ir visų antstolių, antstolių kontorų darbuotojų ir jų šeimų narių saugumui, kadangi tokio pobūdžio teiginiai gali paskatinti tam tikrus asmenis imtis aktyvių neteisėtų veiksmų“, – rašoma Lietuvos antstolių rūmų ieškinyje prieš L. Kedienę.
Kad toks smurtas įmanomas, Antstolių rūmai jau yra įsitikinę. Per 2003–2011 metus Lietuvoje įvykdyta apie 40 chuliganiško pobūdžio išpuolių prieš antstolius ir jų kontorų darbuotojus, būta net išpuolių su šaunamuoju ginklu, panaudojant fizinį smurtą. Visi šie išpuoliai buvo susiję su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu.
Be to, antstolę S.Vaicekauskienę įžeidžianti ir visų antstolių vardą sumenkinusi informacija paskleista per didelę žiūrovų auditoriją turinčias žinias. Auditorijos tyrimo duomenimis, tuo metu šias žinias vidutiniškai žiūrėjo virš 700 000 žiūrovų. Vėliau to paties turinio įžeidžianti informacija buvo paskelbta internetinėje žiniasklaidoje.
Remiasi „Akistatos“ byla
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 metų spalio mėnesį nutartyje dėl „Akistatos“ laikraščio publikacijos „A. Svarinsko naudą L. Kniukšta gaudo?“ suformavo teisinę praktiką, jog asmuo, reikšdamas savo nuomonę, privalo užtikrinti, kad ji būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, o nuomonės, kuria siekiama įžeisti kitą žmogų, pažeminti jo garbę ar orumą, reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise ir sukelia civilinę atsakomybę. Visuomenės informavimo įstatymas irgi tvirtina, kad nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.
Savo ieškinyje teismui Lietuvos antstolių rūmai nurodo, kad dar gegužės 17 dieną jie raštu paprašė L. Kedienės paneigti savo žodžius, bet atsakymo nesulaukė, todėl kreipėsi į teismą ir paprašė iš jos priteisti 10 000 litų. „Prašome teismo atsižvelgti į tai, kad dalykinės reputacijos pažeidimas buvo tyčinio pobūdžio, teiginiai paskleisti dideliu mastu ir sukėlė didelių neigiamų padarinių, įskaitant žalą Lietuvos antstolių rūmų dalykinei reputacijai, ir pažeistas Lietuvos antstolių rūmų narių interesas“, – rašoma teismui įteiktame skunde.
Atsisakė duoti parodymus
L. Kedienei ir jos vyrui Vytautui Andriui Kedžiui įtarimai yra pareikšti dėl kovo 23-iosios įvykių – tada pirmą kartą buvo bandoma D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukterį grąžinti motinai. Tada abu seneliai mergaitę užgriuvo, klykė, rėkė. Teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas.
Panevėžio apygardos prokuratūra L. ir V. A. Kedžiams yra pateikusi įtarimus, tik kol kas jiedu neapklausti. Iš pradžių pateikus įtarimus atostogavo jųdviejų advokatas, žentas Aidas Venckus. Šio antradienio rytą Kedžių pora jau kartu su advokatu buvo atvykusi į apklausą Panevėžio apygardos prokuratūroje, bet pasinaudojo įstatymų numatyta galimybe ir atsisakė duoti parodymus.
Antradienio popietę į Panevėžio apygardos prokuratūrą jau penktą kartą buvo pakviesta ir buvusi teisėja N. Venckienė. Ji ir vėl neatvyko, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Prokurorai N. Venckienei ketina pareikšti įtarimus dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis.
Kol kas N. Venckienės nepavyko nei apklausti, nei pareikšti jai įtarimų. Pirmosios apklausos išvakarėse, liepos 2 dieną, N. Venckienė atsigulė į ligoninę. Ten jai buvo atlikta kelio operacija, o po to iki šiol jai tebetęsiamas nedarbingumo pažymėjimas.
Atmeta kaltinimus
Nedarbingumo pažymėjimą taip pat turinti N. Venckienės teta Audronė Skučienė irgi kol kas nėra apklausta. Į Panevėžio apygardos prokuratūrą pakviesta liepos 20 dieną, ji atsiuntė pažymėjimą, kad dėl atliktos kojos venų operacijos turi nedarbingumo pažymėjimą. Prokurorai ketino jai įtarimus pareikšti namuose. Advokatas A. Venckus sakė, jog tokios praktikos, kad prie ligonio lovos prokurorai reikštų kaltinimus, Lietuvoje dar nebuvo. A. Skučienė yra įtariama dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei pasipriešinimo policijai.
D. Kedžio teta, politinės partijos „Drąsos kelias“ narė Audronė Skučienė atmeta jai pareikštus įtarimus dėl pasipriešinimo policijai ir tai vadina politiniu susidorojimu. „Viskas, ką aš padariau, – tai trukdžiau smurtauti prieš mažą mergaitę. Aš, skirtingai nuo ten buvusios antstolės S. Vaicekauskienės ir kaukėtų pareigūnų, gerbiu įstatymus ir prieš vaiką nesmurtauju. Iki kokio absurdo ir teisinio nihilizmo nusirito mūsų valstybė, mūsų Lietuva! Mane sumušė kaukėtas policininkas ir dar apkaltino pasipriešinimu... – teigia A. Skučienė. – Dariau ir darysiu viską, kad būtų apsaugota maža mergaitė, apsaugotas sūnėno a. a. Drąsiaus atminimas, apsaugoti mylimi žmonės“.
Anot A. Skučienės, prokurorai videoįraše esą „nematantys“, kaip kaukėtas pareigūnas galva duoda ženklą pradėti puolimą ir parverčia ant žemės jos seserį L. Kedienę. „Prokurorai nemato, kaip kaukėtas policininkas visa savo vyriška jėga trenkia man į veidą. Prokurorai nemato, kaip mergaitę, parverstą ant žemės, drasko jos išgimdytoja, – savo pranešime rašo A. Skučienė. – Gailiuosi tik dėl vieno – kad nesugebėjau nuplėšti nuo kaukėto smurtautojo kaukės, ir Lietuva nepamatė tikrojo policijos veido, Tikiu, ką darau. Tikiu, kad nusikaltimai ir melas prieš Tautą anksčiau ar vėliau išaiškės. Tikiu, kad kaltieji bus nubausti, tikiu gėrio pergale prieš blogį. Visa, kas dabar daroma prieš mane ir prieš Neringą, – tai politinis susidorojimas, bijant nepatogių konkurentų Seimo rinkimuose. Manau, kad prokuratūra vykdo valdančiųjų partijų užsakymą. Tai vienintelis jų šansas dar bent kiek pasilikti valdžioje ir toliau alinti Lietuvą bei engti jos žmones.“
Ž. VIZGIRDA
