Už tokį sprendimą balsavo visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, tarp jų nebuvo dviejų nuo šio klausimo nusišalinusių teisėjų.
Iki bus priimtas sprendimas dėl R. Augustės atleidimo, šalies vadovas buvo sustabdęs jos įgaliojimus.
„Ji savo nuomonę, savo manymą iškelia aukščiau visų teisėjų savivaldos institucijų, save pastato tiek prieš etikos kodekso reikalavimus, tiek, netgi, prieš įstatymo reikalavimus ir šiandien mes neišgirdome nei vieno žodžio, kad teisėja būtų pripažinusi nors kiek arba bandžiusi vertinti savo elgesį kritiškai“, – posėdyje sakė Tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
„Tai kenkia ne tik vieno teismo, tai kenkia visos teismų sistemos autoritetui, tai griauna visuomenės pasitikėjimą teismaisr, todėl tokie dalykai neturėtų būti toleruojami“, – kalbėdama apie R. Augustės elgesį pažymėjo S. Rudėnaitė.
Klausimo svarstymas Taryboje užtruko beveik tris valandas, posėdyje taip pat buvo paskelbta pertrauka, nes Tarybos nariai nusprendė vienu aspektu pasitarti neviešai.
Diskusijas Taryboje sukėlė R. Augustės teiginys, kad ji buvo kreipusis į prokuratūrą dėl pranešėjos statuso suteikimo ir pateikusi duomenis apie jai Klaipėdos apylinkės teismo administracijos darytą, jos nuomone, neteisėtą spaudimą.
Pasak R. Augustės ikiteisminis tyrimas dėl įvykio nebuvo pradėtas, o prokuroras tik atsisakė suteikti pranešėjos statusą ir pasiūlė numanomą spaudimą nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
Grįžus po pasitarimo, jo prašęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pranešė esantis įtikintas, kad prokuratūros pateiktas atsakymas paneigia R. Augustės teiginius.
„Aš norėčiau pasakyti, kad aš esu visiškai įtikintas ir įtikintas rašytiniais duomenimis, kad visi duomenys prokuratūrai pateikti buvo ir jie buvo vertinti (...) taigi aš vis tik manau, kad šiuokart teisėja, pasakysiu taip, ne visai korektiškai atsakė į mano klausimą“, – sakė jis.
Didžiajai daliai Tarybos narių pasisakius, kad balsuos už patarimą teisėją atleisti ir paskelbus posėdyje penkių minučių pertrauką, R. Augustė į salę nebegrįžo.
Keturios drausmės bylos per septynerius metus
Teisėjų garbės teismas pernai liepą priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ši pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.
Garbės teismas tuomet konstatavo, kad R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.
Nustatyta, kad ji nevykdė pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinių pažeidimų: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.
Vėliau R. Augustė kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.
Posėdyje R. Augustė teigė, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Teisėjų etikos ir drausmės komisija, tiek Teisėjų garbės teismas pažeidė įstatymus nagrinėjant jos elgesį, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
„Visi tie sprendimai, kur yra šiurkščiai įstatymai pažeisti, yra nepripažinti absoliučiai negaliojančiais“, – sakė ji.
Buvusi teisėja taip pat teigė, kad Aukčiausiasis teismas taip pat neteisingai išnagrinėjo jos skundą ir sakė nesuprantanti, kokius pažeidimus padarė.
„Aš nelabai supratau, koks tas mano veiksmas taip pažeidė teismų autoritetą, kad aš pažeminau teisėjo vardą ir turiu čia šiandien būti“, – teigė ji.
R. Augustė tvirtino pranešusi teismui apie bylą, kurioje pati buvo proceso šalis, tuomet, kai byla prasidėjo – 2016 metais.
Priimdamas sprendimą dėl teisėjos elgesio Garbės teismas įvertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų teisinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, jos požiūrį į padarytus pažeidimus ir į tai, kad R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas teisme sprendžiamas ne pirmą kartą.
Dėl drausminių pažeidimų R. Augustei Garbės teismas jau buvo skyręs du griežtus papeikimus – 2013 ir 2017 metais.
Ketvirtoji drausmės byla – paskutinis lašas
Teisėjų garbės teismo narė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Julija Kiršienė BNS sakė, kad nei vienoje iš bylų R. Augustė nepripažino savo nusižengimų ir juos skundė.
„Šita byla išsiskyrė tuo, kad tai jau buvo ketvirta drausmės byla teisėjai per septynerius metus. Pastaruosius du kartus teisėjai buvo skirtas griežtas papeikimas ir visose bylose buvo tas pats leitmotyvas, kad teisėja nepripažįsta pažeidimų, ji nepripažino savo paaiškinimuose, vėliau skundė visus sprendimus“, – sakė J. Kiršienė.
Jos teigimu, teisėja nepripažino ir kitų teismų sprendimų, nenorėjo sumokėti 30 eurų rinkliavos, kurią buvo pripažinta esanti skolinga „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“, vėliau laikėsi nuomonės, kad aukštesni teismai netinkamai formavo precedentą ir sprendė taip, kaip jai atrodė teisinga.
„Tai rodo tam tikrą teisėjos atkaklumą, viena vertus, įrodinėjant savo tiesą. Kita vertus, rodo, kad galbūt žmogus nepriima kitokių argumentų ir nesugeba priimti kitokios nuomonės“, – kalbėjo Garbės teismo narė.
„Kai jau taip kaupiasi ir žmogus nesugeba savikritiškai pažvelgti į savo darbą, tai jau yra problema. Ir svarbu ne tik, kad teisėjas ne tik gerai išmanytų teisės aktus, teisinę sistemą, bet, kad ir tam tikras socialinis intelektas būtų, emocinis, kad jis būtų empatiškas, gebėtų atpažinti savo trūkumus, dirbti streso sąlygomis“, – sakė J. Kiršienė.
Ji pabrėžė, kad ketvirtoji drausmės byla buvo „paskutinis lašas, kad teisėjai buvo skirta griežčiausia nuobauda“.
„Teisėjui, manau yra pakankamai svarbu, jeigu yra priimami sprendimai, kurie lemia kitų žmonių likimus, kad jis būtų savikritiškas ir sau. Pirmiausia – teisėjas sau“, – pabrėžė VDU profesorė.
Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.
R. Augustė teisėja dirbo nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje.
