Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai Kauno apygardos teisme padarytų nusikalstamų veiksmų – dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo tarnyba.
Suklastojo kolegų parašus?
Įtarimų teisminei valdžiai sukėlė Kauno apygardos teismo teisėjas A. Stankus (58 m.), šiame teisme dirbantis nuo 2007 metų. Prieš tai nuo 1993-iųjų jis dirbo Kauno miesto apylinkės teisme.
Kaip trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, prieš savaitę du Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai – Kęstutis Dargužis bei Regina Cemnolonskienė – kreipėsi į teismo pirmininką Albertą Milinį ir pareiškė, kad įtaria procesinių dokumentų, sprendimų klastojimus kai kuriose bylose. Šiose bylose abu teisėjai dalyvavo kaip kolegijos nariai. Tai buvo bylos, kuriose spręsta dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų prieš laiką.
Įtarimų K. Dargužiui bei R. Cemnolonskienei sukėlė tai, kad nutarties motyvai akivaizdžiai prieštaravo rezoliucinei daliai. Siunčiant nutartį į koloniją, joje buvo tik A. Stankaus parašas, o visų kolegijos narių parašai buvo apylinkės teismui grąžintoje byloje. Dabar bus aiškinamasi, kas suklastojo kolegijos narių parašus.
Kolegija, kuriai pirmininkavo A. Stankus, nagrinėjo paleidimo iš Pravieniškių ir Kybartų kolonijų kalinių prašymus jiems apskundus Kaišiadorių ir Vilkaviškio apylinkės teismų nuosprendžius, kuriais nuspręsta neišleisti anksčiau laiko kontrabandininkų ir narkotikų gabentojų. A. Stankui nusiuntus nuosprendžius, tie kaliniai buvo išleisti. Dabar jie vėl turės būti sugrąžinti į bausmės atlikimo vietas.
Paaiškėjus šiam faktui, iš įvairių teismų buvo išreikalauta dar 14 bylų, kurias 2009–2010 metais yra išnagrinėjęs A. Stankus. Iš jų dar dvi bylos Kauno apygardos teismo pirmininkui A. Miliniui sukėlė abejonių, ar nebūta panašių klastojimo atvejų.
Paklaustas, kokie galėjo būti tokie teisėjo elgesio motyvai, G. Kryževičius spaudos konferencijoje teigė manąs, kad „ne iš geros širdies“. „Net būtų keista, jeigu būtų kitaip“, – sakė jis.
„Negalėjau tikėtis, buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Sunku patikėti, kad blaiviai mąstantis žmogus, būdamas teisėju (aišku, jeigu taip buvo), galėjo taip pasielgti“, – apie savo pavaldinį kalbėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis.
Paimti pasiaiškinimą iš paties A. Stankaus teismo pirmininkui nepavyko, nes šis teisėjas susirgo. Nedarbingumo pažymėjimą jis gavo, kai teisme buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Į darbą teisėjas grįžti turėjo vasario 4-ąją, tačiau nedarbingumo pažymėjimą jis prasitęsė.
Beje, Prezidentūra dar vasario pradžioje gavo A. Stankaus prašymą jį atleisti iš pareigų savo noru. Teisėjų tarybos pirmininkas suabejojo, ar šis prašymas bus patenkintas.
Teisėjo ir verslininko dvikova
Nors Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis ir sakė, kad toks teisėjo poelgis visiems buvo staigmena, į žurnalistų akiratį teisėjas A. Stankus yra pakliuvęs ne kartą.
Pirmas skandalas įvyko 2000-ųjų gegužę, kai A. Stankus dar dirbo Kauno miesto apylinkės teisme. Tuomet, pasak vienos bendrovės direktoriaus Regimanto Š., jis savo juodu automobiliu BMW važiavo Kauno senamiesčio Vilniaus gatve. Ji vadinama pėsčiųjų zona, nes transporto eismas šioje gatvėje apribotas ir važinėti leidžiama tik turint specialius leidimus. Verslininkas sakėsi turįs tokį leidimą, nes gyvena šioje gatvėje.
„Buvo belikę keli metrai iki sankryžos su M. Daukšos gatve, į kurią ruošiausi įsukti, – pasakojo Regimantas Š. – Pristabdžiau, o po to išvydau nepažįstamą vyriškį, užstojusį man kelią. Mano nuomone, neblaivus atletiškas vyras abiem kumščiais trenkė į mašinos variklio dangtį ir sušuko: „Aš jus, mafiozai, sutvarkysiu!“ Po akimirkos nepažįstamasis pribėgo prie manęs ir pro pravirą automobilio langą trenkė man kumščiu į veidą. Po smūgio patyriau tikrą nokdauną – net nepamenu, kaip atsidūriau ant grindinio. Žymiai galingesnis vyriškis mane pradėjo spardyti, net vienas jo batas nusmuko. Bandžiau gintis. Beje, mačiau, kaip jis pašokęs kaire koja spyrė į mašinos variklio dangtį ir jį gerokai įlenkė. Pabėgėjau į šoną ir, ačiū Dievui, viename tarpduryje išvydau policininką, į kurį kreipiausi pagalbos. Komisariate girdėjau, kaip teisėju Stankumi prisistatęs vyras, grasindamas atleisti iš darbo, šaukė ant jaunų policininkų, net liepė jiems išvirti kavos. Vėliau pareigūnai patvirtino, jog mano užpuolikas tikrai yra teisėjas Stankus. Gal jam su psichika negerai, nes kitą dieną, man nuėjus į Kauno miesto apylinkės teismą, šis teisėjas vėl smogė man“. Pasak Regimanto Š., teisėjas jį užpuolęs besėdintį vestibiulyje ir kumščiu smogęs į pakaušį.
Po šito įvykio teisėjas A. Stankus žurnalistams sakė, kad tai jis pats buvęs užpultas. Teisėjas atsigulė į Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos skyrių, skųsdamasis pykinimu ir galvos skausmais. Jam gydytojai konstatavo smegenų sukrėtimą.
Incidentą tyrusi Kauno prokuratūra atsisakė A. Stankui kelti bylą. Kaune šnekėta, esą su verslininku jis susitaikęs, kai sumokėjęs jam kelis tūkstančius litų.
Paleido Pšidziuką
Rezonansą visuomenėje turėjo ir šio teisėjo išnagrinėta byla, kurioje jis narkotikų gamintojams skyrė vos po metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vienas iš taip nubaustųjų buvo Egidijus Jankevičius – kadaise itin aktyvaus Daktarų gaujos nario Andriaus Jankevičiaus, pravarde Pšidzė, sūnus. Jis Kaune vadinamas Pšidziuku. Pats Pšidzė yra pradingęs iš Lietuvos jau apie 15 metų.
Toje byloje trys kauniečiai buvo kaltinami neteisėtai auginę kanapes gerai įrengtoje laboratorijoje, taip pat – dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.
Teisėjas A. Stankus nusprendė, kad nesurinkta duomenų, jog tąkart demaskuotos kanapių plantacijos produkcija būtų platinta, taip pat neįrodyta, jog tos kanapės augintos pasipelnymo tikslu. Be to, nei policijos tyrėjai, nei teismas neišaiškino, kam priklausė visa nelegali kanapių plantacija ir tobuli įrenginiai joms auginti. Kaip žinia, teismai nelinkę priimti griežtų nuosprendžių, jeigu tenka vadovautis tik prielaidomis – taip buvo teigiama teisėjo A. Stankaus paskelbtame dokumente.
Pogrindinė kanapių laboratorija pareigūnų buvo aptikta 2007-ųjų vidurvasarį Prienų rajono Bačkininkų kaime.
Minėtoji sodyba, dabar vadinama viena pirmųjų Lietuvoje pogrindinių kanapių plantacijų, buvo itin gerai įrengta. Joje įrenginiai veikė automatiniu režimu. Tokia įranga stebino ir visko mačiusius kriminalistus, ir narkotinių medžiagų ekspertus.
Policijai šturmavus sodybą, joje buvo rasta apie 5,5 kilogramo jau paruoštos vartoti „žolės“. Taip pat – beveik 23 kilogramai vazonėliuose auginamų kanapių. Čia buvo sulaikyti ir Evaldas Ivanauskas su E. Jankevičiumi. Iki teismo abu ir išbuvo izoliatoriuje.
Po sėkmingos teisėsaugos operacijos Bačkininkuose skelbta, jog įtariamiems narkotinių medžiagų augintojams ir platintojams gresia griežtos bausmės – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Tačiau galiausiai iš viso to išėjo šnipštas.
Pasigailėjo pedofilo
Teisėjas A. Stankus „Akistatoje“ dar buvo aprašytas, kai nuteisė dabar jau buvusį vienų globos namų Suvalkijoje auklėtinį Juozą Gustainį, kuris, būdamas nepilnametis, porą metų seksualiai prievartavo mažamečius vaikus, tų pačių globos namų auklėtinius. Šiam prievartautojui teismas paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, kaltinę J. Gustainį ir prašę nubausti jį bent 7 metais nelaisvės, liko nepatenkinti dėl per švelnios bausmės ir minėtą nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuratūros skundą, jį iš dalies patenkino – J. Gustainiui sugriežtino bausmę iki 6 su puse metų.
Priminsime, kad neigiamai charakterizuojamas J. Gustainis, dar būdamas nepilnametis, apie porą metų, kaip nustatė teismai, seksualiai išnaudojo mažiausiai 4 jaunesnius (5–12 metų), silpnesnius likimo draugus. Kai kuriuos berniukus smurtautojas prievartavo ne vieną kartą, mušė, badė adatomis kojas ir krūtinę, kitaip skriaudė, žemino.
Vis dėlto A. Stankus pedofilui J. Gustainiui kažkodėl buvo labai nuolaidus ir skyrė pačią švelniausią bausmę. Už tokį nusikaltimą, jeigu išprievartautas mažametis, kaltininkui Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų.
Žilvinas VIZGIRDA
