Nuo liepos pradžios į elektroninę erdvę pradėjo keltis ir teismai. Dabar pateikti ir gauti visus su byla susijusius dokumentus, stebėti posėdį ir sumokėti žyminį mokestį bus galima net neiškeliant kojos iš namų – internetu.
Teismai keliasi į internetą
Virtualus pasaulis geometrine progresija žengia į visuomenės gyvenimą. Internetu galima apsipirkti, užsiregistruoti pas gydytoją ar sumokėti mokesčius. Nuo liepos pradžios į elektroninę erdvę pradėjo keltis ir teismai.
Dabar pateikti ir gauti visus su byla susijusius dokumentus, stebėti posėdžio eigą ir sumokėti žyminį mokestį bus galima net neiškeliant kojos iš namų. Tačiau patys teismų darbuotojai šią naujovę sutiko rūškanais veidais. Mat ir taip priekaištų dėl vilkinamų bylų neatsiginantys jie nuo šiol bus apkrauti papildomu darbu: visas elektroniniu būdu gautas bylas teks paversti popierinėmis. Deja, lėšų nei popieriui, nei darbuotojų etatams nėra skirta.
Idėja teismus perkelti į elektroninę erdvę buvo brandinama seniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius ne kartą yra pabrėžęs, kad bylų nagrinėjimą galėtų paspartinti jų perkėlimas į elektroninę erdvę ir teismų stambinimas. Dabar visos proceso šalys su teismais bendrauja ir keičiasi informacija išskirtinai rašytiniu būdu, beveik visi dokumentai – popierine forma, o teismo posėdžiai stenografuojami ar rašomi ranka. Toks bendravimo būdas ne tik kad ekonomiškai neefektyvus, bet ir reikalaujantis laiko sąnaudų.
„Ši perspektyvi naujovė tikrai palengvins žmonių ir organizacijų dalyvavimą bylose, padės taupyti dokumentų rengimo, siuntimo ir žyminio mokesčio išlaidas. Teismų paslaugos bus lengviau pasiekiamos. Įsivaizduokime, kiek rūpesčių sumažės bylos dalyviui, jei, tarkime, jis gyvena Londone, o byla nagrinėjama Vilniuje“, – lygino G. Kryževičius. Prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt galima per elektroninės valdžios vartus, tai yra internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis, asmens tapatybės kortele, elektroniniu parašu. Kitas būdas – nuvykti į teismą, kuriam teikiamas skundas, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildyti prašymą dėl prieigos naudotis portalu ir prisijungti su jų suteiktu kodu.
Gyventojai šią naujovę bus skatinami rinktis ne tik dėl to, kad sutaupys dokumentų rengimo, spausdinimo, siuntimo ar vykimo į teismą išlaidas, bet ir mokės ketvirtadaliu mažesnį žyminį mokestį.
Laukia atostogų pabaigos
Vienas iš e.teismas.lt projekto pranašumų – posėdžio dalyviai elektroninėje erdvėje galės stebėti visą posėdžio eigą nuo dokumentų teismui pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo. Advokatams taip pat nereikės vykti į teismus vien tam, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau darbo nuo to nė kiek nesumažės.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Birutė Karmonienė, teismų perkėlimas į elektroninę erdvę yra ekonomiškai efektyvus žingsnis – advokatams pakaks sukelti visus reikiamus dokumentus, o jų kopijas visoms proceso šalims išsiųs teismas. Be to, nemažai bus sutaupyta pašto išlaidoms. Tačiau kol sistema įsibėgės, reikės dar nemažai paplušėti.
„Visa tai dar labai nauja, todėl nemažai laiko užtruks, kol pavyks įkelti visus dokumentus. Bylos dokumentų parengimas ir išsiuntimas – labai atsakingas darbas. Keliant į elektroninę erdvę klaidų būti negalės, reikės kelis kartus pertikrinti, ar siunčiami dokumentai priskiriami reikiamai bylai“, – teigė B. Karmonienė.
Kiek Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pavyks sutaupyti popieriui ir siuntimo išlaidoms, anot Teisės skyriaus vedėjos, labai sunku apskaičiuoti. Tuo labiau kad tarnyba kol kas visus procesinius dokumentus siunčia senuoju – popieriniu būdu.
E.teismas.lt sistema pradėjo veikti vasaros viduryje, kai daugelis gyvena atostogų ritmu. Ne išimtis ir advokatai, todėl planuojama su šia naujove praktiškai susipažinti tik visiems grįžus iš atostogų.
„Jeigu projektas būtų prasidėjęs rudenį, kada visi sugrįžę iš atostogų ir nusiteikę darbingai, būtų daugiau besinaudojančiųjų. Kita vertus, didžioji dalis žmonių, ypač vyresnių, neturi galimybės ar nemoka naudotis internetu, todėl jiems dokumentus teks siųsti popieriniu formatu. Prireiks nemažai laiko, kol teismai persikels tik į elektroninę erdvę, tačiau tai yra progresas ir jis reikalingas“, – įsitikinusi B. Karmonienė.
Apkrovė darbais
E.teismas,lt sistema veikia tik pirmas mėnuo, ja jau pasinaudojo keli tūkstančiai gyventojų. Aktyviausi vilniečiai ir kauniečiai, jiems ant kulnų lipa ir panevėžiečiai. Skaičiuojama, kad jei visi dokumentai būtų perduodami elektroniniu būdu, teismai per metus galėtų sutaupyti apie milijoną litų vien popieriui.
Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo Vytauto Krikščiūno nuomone, bus ne sutaupyta, o atvirkščiai – atsiras papildomų išlaidų. Nauja sistema naudinga visiems, išskyrus teismą. Mat visas elektroniniu būdu gaunamas bylas teismo darbuotojai turi paversti popierinėmis ir paprastu paštu išsiųsti visoms byloje dalyvaujančioms šalims. Teismo darbuotojai guodžiasi bent tuo, kad elektroninių bylų kol kas mažai.
„Elektroninių bylų nėra daug, nes tokių, kurie gali registruotis internetu, taip pat nedaug. Kuo gausime daugiau elektroninių bylų, tuo daugiau papildomo darbo turėsime, nes visas bylas turime paversti popierinėmis ir jas išsiuntinėti visiems dalyviams. O kai atsakovas ar tretieji asmenys pateikia atsiliepimus popierine forma, juos suskaitmeninti ir perkelti į elektroninę erdvę. Deja, tam papildomai neskirta nei lėšų, nei papildomų etatų“, – teigė V. Krikščiūnas.
Pavaduotojo teigimu, kasdien teismą pasiekia nuo 40 iki 60 bylų, kurias sudaro nuo keliasdešimt puslapių iki kelių tomų. Jeigu reikės visas nuskenuoti ir perkelti į internetinę erdvę, teisėjams ir jų padėjėjams nebeliks laiko tiesioginiam darbui.
„Visai neseniai pats skenavau vieną bylą. Nors mūsų aparatas greitaeigis ir lapai nebuvo surišti, vargau apie valandą, o jeigu tektų taip tvarkyti keturiasdešimt, šešiasdešimt bylų? Aš esu tik už progresą, bet viskas turi būti daroma protingai“, – pabrėžė V. Krikščiūnas.
Mokys kompiuterinio raštingumo
Siekiant palengvinti teismo darbuotojų darbą siūloma visus posėdžius stenografuoti ne ranka ar kompiuteriu, o įrašyti garsiniu elektroniniu įrašu. V. Krikščiūno teigimu, kai byla sudėtinga ir joje ne vienas svarbus liudininkas, teisėjui kiekvieną kartą perklausyti įrašą, trunkantį kelias valandas, – nelabai realu. Protokole turi atsispindėti esminiai dalykai, aptarti visi įrodymai, o sprendimas būti aiškus ir motyvuotas.
„Kai teismo sekretorė surašo svarbiausias bylos detales, liudininkų parodymus, esminius momentus, teisėjui nereikia daug laiko surašyti savo sprendimą, bet nelabai įsivaizduoju, jeigu teks sprendimą surašyti perklausius kelių valandų trukmės garso įrašus. Juk kiti mėgsta pakalbėti ir praeina nemažai laiko, kol pavyksta išgauti reikiamą informaciją, be to, garso įrašo kokybė dėl įvairių trikdžių gali būti nelabai gera. Kai teisėjas turi kelias bylas, galima žaisti, bet kai tokie krūviai – visiškai nerealu“, – kritikos negailėjo V. Krikščiūnas.
Kol teismų darbuotojai skęsta popierių krūvose, e.teismas.lt sistemos administratorius Nacionalinė teismų administracija ragina tiesiog išlaukti tą metą, kol visi galės ir gebės naudotis informacinėmis technologijomis. Nacionalinės teismų administracijos Informatikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Girnius „Sekundei“ teigė, nors esama tam tikrų nusiskundimų, kuriuos iš karto stengiamasi pašalinti, vartotojai džiaugiasi galimybe dokumentus pristatyti ir stebėti bylos eigą nuotoliniu būdu. Kadangi daugelis teismų nėra aprūpinti reikalinga kompiuterine technika, papildomo finansavimo tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Šiuo metu prašymas dėl papildomo finansavimo yra nagrinėjamas ir Informacinės visuomenės plėtros komitete.
„Ši problema buvo žinoma ir ji išsispręs, kai visi bylos dalyviai naudosis elektroninėmis teismų paslaugomis. Tuomet teismui nereikės gautų elektroninių bylų versti į kitą formatą, o užteks persiųsti kitiems proceso dalyviams, jei to reikės“, – sakė A. Girnius. Lina DRANSEIKAITĖ
