Sunkmečio metu visgi pasitaiko ir džiaugsmingų įvykiu. Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų – svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio. Neliko nuošalyje ir kitų tarptautinių žydiškų organizacijų atstovai.
Vienas pagrindinių šio garbaus susirinkimo klausimų buvo Lietuvos Vyriausybės ketinimo išmokėti 128 milijonus litų žydų organizacijoms svarstymas. Sveikinimo kalboje Prezidentė D.Grybauskaitė asmeniškai pažadėjo susirinkusiems, kad nepaisant sunkmečio problemų, lieps Seimui nedelsiant priimti šias išmokas nustatantį įstatymą. Juolab, kad jį bus galima svarstyti kartu su pensijų, bedarbių, motinystės pašalpų ir kitų socialinių išmokų kardinaliu apkarpymu.
Kaip nebūtu keista, tačiau žinia, kad Seimas ir Vyriausybė ruošiasi perduoti žydų organizacijoms 128 milijonus litų iš prakiurusios Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės nenudžiugino Kongreso dalyvių. Jie pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybės siekis skirti lėšas žydų organizacijoms yra sveikintinas, bet dabartiniai siūlymai – nepakankami. Tai ir anksčiau yra minėję tarptautinių ir Lietuvos žydų organizacijų atstovai.
Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Andrew Bakeris perdėm nesirinkdamas žodžių buvo pareiškes, kad Lietuvos sprendimas iškart skirti du pastatus Senamiestyje ir išmokėti 113 mln. litų kompensaciją po trejų metų – nesąmonė. Jis ragino nelaukti krizės pabaigos ir pradėti išmokas žydų organizacijoms nedelsiant.
Dar toliau nuėjo neseniai Lietuvoje viešėjęs Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas Davidas Pelegas. Anot jo, Lietuvos mokesčių mokėtojai turėtu sumokėti žydų organizacijoms ne tik už visuomeninį, bet ir už privatiems žydų tautybės asmenims priklausiusį turtą.
Siūlomą projektą ir sumą kritiškai vertino ir Simono Alperavičiaus vadovaujama Lietuvos žydų bendruomenė.
Tuo tarpu vienas pasaulio žydų bendruomenės autoritetų Pasaulio žydų kongreso generalinis sekretorius Michaelis Šneideris (Michael Schneider) yra įsitikinęs, kad šie skaičiai dar nėra galutiniai ir jam pavyks spustelėti Lietuvos Vyriausybę tuo klausimu .
"Mes manome, kad ta dalis gali ūgtelti", - sakė M. Šneideris pirmadienį. Jis nebuvo linkęs kalbėti apie tai, kiek galėtų padidėti grąžinama suma, esą tokius reikalus yra geriau spręsti už uždarų durų.
"Kai kurios diskusijos yra sėkmingesnės, kai jos vyksta už uždarų durų, visuomenėje nekuriant atitinkamo klimato", - pareiškė M. Šneideris.
Tikėtina, kad ponas Šneideris žino, ką sako ir ne šiaip sau vengia pratverti duris ir viešai įvardinti žydiškų lūkesčių ribas.
Tai kiek gi Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų šiuo sunkmečiu norėtu gauti žydų organizacijos? Kokia yra jų starto pozicija derybose? Matome, kad žydų atstovai nenori šokiruoti mūsų visuomenės šiais skaičiais.
Galima juos suprasti, juk neveltui Teisingumo ministerija buvo suplanavusi tų išmokų pasekmę - antisemitizmo paaštrėjimą. Tačiau truputį keista, kad mūsų žiniasklaida taip ir nesugebėjo išsiaiškinti - apie kokius gi skaičius kalbama ir pateikti jų Lietuvos visuomenės žiniai.
Bet ko nesugeba profesionali žiniasklaida, tas įkandama mėgėjams tinklaraštininkams. Juk pakanka panaršyti už lietuviškos virtualios erdvės ribų ir paaiškėja, jog tarp saviškių paslapčių nebūna.
Tai, kas laikoma didžiojoje paslaptyje nuo Lietuvos gyventojų, kur nors Artimuosiuose Rytuose yra plačiai aptariamas ir viešas dalykas. Ne taip seniai Lietuvos žydų bendruomenės vadovai atsakinėjo į Izraelio informacinio portalo IzRus korespondento Šimono Brimano klausimus ir atvirai nušvietė šį aspektą.
„Mūsų netenkina nei suma – ji labai maža, nei siūlomas jos išmokėjimo būdas“. – portalui IzraRus pareiškė daktaras Simonas Alperavičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Reali kompensacijos suma, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomojo direktoriaus Simono Gurevičiaus nuomone, turėtu būti minimaliai 5-10 kartų didesnė, nei pasiūlė Vyriausybė. (t.y. 640 – 1 280 mln.lt.)
O daktaras Alperavičius, kalbėdamas apie teisingos kompensacijos sumą cituoja Lietuvos ekspremjerą, kuris pasakęs, kad valstybė yra skolinga žydams 4 milijardus litų (daugiau, nei 1,65 milijardo dolerių).“
Taigi, pakartokime garsiai tą “teisingos kompensacijos sumą”, kurią, anot daktaro Simono Alperavičiaus, mūsų mokesčių mokėtojai yra skolingi žydų kilmės bendratautiečiams – 4 (keturi) milijardai litų! Nenuostabu, kad ponas Alperavičius ir kiti Litvakų kongreso dalyviai kuklinosi Lietuvoje viešai minėti tokį skaičių….
Juk tai maždaug tris kartus didesnė suma, nei ta, kurią 2009 m. gyventojų pajamų mokesčio pavidalu nuo savo darbo užmokesčio sumokės visi Lietuvos dirbantys žmonės (1,359 mlrd.lt) !
Tai daugiau, nei 2009 m. kartu sudėjus numatoma skirti visoms Švietimo ir mokslo (1,417 mlrd.lt), Krašto apsaugos (1,163 mlrd.lt) ir Vidaus reikalų (0,692 mlrd.lt), Kultūros (0,294 mlrd.lt), Užsienio (0,227 mlrd.lt) ministerijų finansuojamoms veikloms, Prezidento (0,023 mlrd.lt) ir Vyriausybės (0,035 mlrd.lt) kanceliarijoms bei Valstybės saugumo departamentui (0,072 mlrd.lt) ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (0,024 mlrd.lt) išlaikyti. Visų šių institucijų išlaidų suma nesiekia minėtų 4 mlrd.lt!
Suvokus galimų pretenzijų mąstą ir prisiminus Lietuvos Vyriausybės akcentuotą nuostatą, kad šios lėšos turi būti panaudojamos Lietuvoje bei Lietuvos žydų naudai, iškyla klausimas – o kas tie naudos gavėjai ir kiek gi jų?
Juolab, kad ir vienas Pasaulio žydų kongreso vadovų M.Schneideris pirmadienį pasisakė, jog vienas restitucijos proceso tikslų yra tai, kad žydai Lietuvoje galėtų gyventi oriai ir visavertiškai.
Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje gyvena 4007 žydų tautybės asmenys, taigi, įgyvendinus pono Simono Alperavičiaus įgarsintus “teisingos kompensacijos” lūkesčius, kiekvieno jų daliai, įskaitant ir kūdikius, iš mūsų valstybės biudžeto tektu po 1 (vieną) milijoną litų.
Ne, ne – Jūs teisingai perskaitėte – po vieną milijoną litų kiekvienam žydų kilmės piliečiui.
Trumpiau tariant, Lietuvos žydų bendruomenės vadovas svajoja paversti kiekvieną Lietuvoje gyvenantį žydų tautybės asmenį milijonieriumi. Puikūs ir sveikintini ketinimai, jei nekreiptume dėmesio į tai, kad lėšas jų realizavimui planuojama paimti iš kiaurai deficitinio Lietuvos biudžeto, kurio skylės užkamšomos mažinant dirbančiųjų atlyginimus, senelių pensijas, bedarbių ir mamų pašalpas.
Žinoma, yra ir aukščiau minėtas, gerokai kuklesnis pono Simono Gurevičiaus išmokų variantas, pagal kurį kiekvienam žydų tautybės asmeniui tektu ne po milijoną, bet tik po 320 tūkst. litų, taigi, naujaisiais Lietuvos milijonieriais taptu tik pilnavertė, tradicinė trijų asmenų žydiška šeima.
Visgi norisi paklausti mūsų gerbiamos Prezidentės, Vyriausybės ir Seimo narių: ar tikrai sunkmetis yra tinkamiausias laikas deficitinio biudžeto lėšomis bent iš dalies realizuoti keturių tūkstančių mūsų bendrapiliečių svajonę tapti naujaisiais milijonieriais? Ar tikrai nėra Lietuvoje labiau tų lėšų reikalaujančių sričių ir žmonių? Ir kodėl ši nuostata dėl etniniu pagrindu išskirtos pilietinės tautos dalies apdovanojimo likusios tautos sąskaitą neatspindėta jūsų rinkiminėse programose?
Klausimai, žinoma – retoriniai.
Bet man įdomu, ar valdžios atstovai į derybas dėl išmokų sumos įjungs klausimą dėl Izraelyje veikiančios Lietuvos žydų (t.y. litvakų) asociacijos, vadovaujamos Josepho Melamedo, nepagrįstų kaltinimų Lietuvos partizanams šios organizacijos tinklalapyje?
Jeigu net dėl šito mūsų valdžios vyrai ir moterys nesusipras, tuomet nenustebsiu, jei išties po metų kitų Lietuvoje atsiras 4000 naujų milijonierių.
