Vakar Šiaulių rusakalbių mokyklos „Santarvė“ kvietimu lankėsi Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslav Narkevič ir Seimo narė, Rusų aljanso atstovė Irina Rozova. Tautinių mažumų mokyklos bendruomenė bando apsiginti, nes nesutinka būti iškeldinama. Tai esą ją sunaikintų.
Pažadai dėl akreditacijos ir krepšelio lėšų
„Turime išeiti iš uždaro rato: „Santarvės“ mokykla nepatraukli, nes nerenovuota, o kadangi mokykla nerenovuota – nepatraukli, mažėja mokinių skaičius“, – Seimo nariams susitikime sakė mokyklos bendruomenės tarybos pirmininkas Andrej Mirnyj.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad „Santarvės“ mokinių skaičiui sumažėjus iki 140, mokyklai trūksta apie 200 tūkstančių litų mokinio krepšelio lėšų. Miesto valdžia pagal mokyklų tinklo pertvarkymo planą iki 2014 metų rugsėjo mokyklą siūlo iškelti į Zoknių arba Gytarių progimnazijų pastatus.
„Santarvės“ mokykla – vienintelė Šiaulių apskrityje, kurioje gali mokytis rusakalbiai vaikai, bet pagal dabartinius kriterijus Savivaldybė negalėtų jos akredituoti kaip gimnazijos.
Miestuose esančioms gimnazijoms keliami reikalavimai komplektuoti ne mažiau dvi vienuoliktas klases, kuriose turėtų būti ne mažiau kaip po 15 mokinių. Be to, gimnazija privalo būti išgryninta – aukštesnės klasės turi būti atskirtos nuo pagrindinių.
„Siūlome lengvinti gimnazijų akreditavimo sąlygas, atsižvelgiant į tokias mokyklas kaip „Santarvė“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič.
Švietimo ir mokslo ministerijoje, jo teigimu, jau sudarytos dvi darbo grupės: mokinio krepšelio metodikai ir mokyklų tinklo reorganizavimo kriterijams peržiūrėti.
Vieta tautinėms bendrijoms
J. Narkevič nuomone, „Santarvės“ mokykla – puiki vieta plėtotis tautinėms bendrijoms. „Mokyklos bazėje išsaugotos ir veikiančios įvairios tautinės bendrijos padės Savivaldybei pritraukti papildomų lėšų ne tik iš švietimo, bet ir iš kultūros srities“, – mano Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Kultūros ministerijoje, jo žodžiais, kuriama Kultūros taryba, kuri spręs ir tautinių bendrijų finansavimo klausimą.
Idėją „Santarvėje“ kurti daugiakultūrinį įvairių bendruomenių, ne tik rusų, bet ir žydų, armėnų, baltarusių, ukrainiečių, centrą iškėlė pati mokykla.
„Turėti tokį centrą būtų garbė miestui“, – sakė I. Rozova.
Šiaulių miesto savivaldybės vicemero Juro Andriukaičio nuomone, įkūrus tokį centrą „Santarvėje“ kompleksiškai būtų išspręstas ir tautinių bendruomenių prašymas – jos į Savivaldybę kreipėsi prašydamos patalpų.
Savivaldybė švelnina poziciją
Anksčiau siūlę „Santarvės“ mokyklai keltis į Zoknių arba Gytarių progimnazijų pastatus, po susitikimo su Seimo Pirmininko pavaduotoju J. Narkevič ir Seimo nare I. Rozova, Šiaulių miesto vadovai švelnino savo poziciją.
Mero pavaduotojo Juro Andriukaičio teigimu, „Santarvė“ galėtų likti ir tame pačiame pastate miesto centre. „Kaip pragmatiškas žmogus bijau, kad nepadarytumėm daugiau klaidų“, – sakė J. Andriukaitis. Klaida jis pavadino sprendimus miesto pakraščiuose renovuoti mokyklas, kurių dabar nebėra kuo užpildyti.
„Galite drąsiai renovuoti „Santarvės“ pastatą – jis yra miesto centre ir visada turės paklausą“, – ragino Seimo narė I. Rozova.
„Santarvei“ trūkstamus apie 200 tūkstančių litų mokinio krepšelio lėšų šiemet perskirstydama Savivaldybė galėtų kompensuoti, jei Seimas bei Švietimo ir mokslo ministerija pažadės jas padengti iš valstybės biudžeto“, – sakė mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.
