Karolina STAŽYTĖ
Paskutinės vasaros dienos vidurdienį Tauragės miesto centrinėje aikštėje vyko iškilminga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono bei Lietuvos Šaulių sąjungos Tauragės rinktinės rikiuotė, skirta okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui paminėti.
Renginys prasidėjo vėliavų įnešimu. Po rikiuotės vado raporto įgulos vadui bei nuskambėjusio Lietuvos valstybės himno kalbas rėžė bei pranešimus skaitė šventės svečiai. Tauragės rajono meras Pranas Petrošius pasidžiaugė, jog visus nesklandumus, kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei tuomet pavyko išspręsti taikiai.
Po iškilmingų kalbų nuaidėjo trys garsios salvės: „Už Lietuvos valstybę“, „Už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“ bei „Už visus Tėvynės gynėjus“.
Viena iš gynėjų, Sausio 13-osios naktį prie ginamų Seimo rūmų išgarsėjusi tauragiškė Genovaitė Šimkienė, Pilies aikštėje vykusį minėjimą stebėjo su 1990-aisiais pagamintu transparantu „Lauk okupantai Maskvos – netrypkit žemės Lietuvos“. Pakalbinta moteris prisiminė, kaip 1990 m. sausio 13-ąją daug kas piktinosi medžiuose netoli Seimo rūmų „jedinstvenininkų“ iškelta raudona vėliava, bet niekas nesiryžo kabarotis į aukštą liepą.
– Pamenu, įsliuogiau į liepą ir nuplėšiau tą raudoną audeklą. Iki šių dienų negaliu rusams atleisti už daugiau nei dešimtį mano giminės vyrų, kritusių miškuose, – emocijomis dalijosi G.Šimkienė.
Nuaidėjus salvėms minėjimas baigtas iškilmingu renginio dalyvių žygiavimu.
1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min., paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį.
Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,6 tūkstančio karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
Sovietų kariuomenė Lietuvoje buvo nuo 1940 metų birželio.
