Tautos širdis kadaise virpino meksikiečių serialas „Turtuoliai irgi verkia“. Kainų augimo ir ekonominio sąstingio akivaizdoje „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kaip ruošiasi gyventi įvairių Klaipėdoje veikiančių miestiečiams gyvybiškai svarbių įstaigų vadovai, politikai, tarnautojai.
Vadovaujamus postus užimantys pašnekovai gana atvirai prisipažino, kad ir jiems tenka badyti naujas skylutes besiveržiančiuose buities diržuose. Tiesa, dauguma jų - apsukrūs: laiku kai ką pardavė, kai ko nepirko, statė, paskolų neėmė arba jas grąžino.
Dvigubos durys
AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis paaiškino, kad jo šeima neplanavo įsigyti jokio naujo turto, paskolų nėra, tad į ateitį žvelgiama optimistiškai.
„Kasdieniam gyvenimui pajamų užteks. Gyvenu daugiabučiame name, trijų kambarių bute. Naudojuosi centralizuotu šildymu, tačiau ir mane kai kada priblokšdavo sąskaitos už šildymą. Paprastai vidutiniškai sumokėdavome apie 150-200 litų per mėnesį, o praėjusią žiemą gavau 300 litų sąskaitą. Mane tai labai nustebino“, - sakė jis.
V. Valučio bute langai - plastikiniai, išorinės buto durys šarvuotos, o antrosios - paprastos. Tad į butą patenkama per dvejas duris, tarp kurių yra savotiškas tambūras. Tas oro tarpas, anot pokalbininko, veikia kaip izoliacinė medžiaga.
„Na, ir mūsų namas yra išskirtinis, nors statytas dar 1980 metais. Kiekviename kambaryje yra reguliuojami radiatoriai su termostatais“, - pasakojo jis.
Naikupės gatvės apylinkėse pastatyti namai, kur gyvena „Klaipėdos energijos“ vadovas, buvo savotiškas energetikų, Klaipėdos šilumos tinklų „chebros“ kvartalas. V. Valutis tuo metu dirbo Klaipėdos rajoninės katilinės viršininku. Vėliau energetikai gudriai paskaičiavo, kad labiau apsimoka įdiegti radiatoriuose reguliuojamo šildymo sistemas - tokias, kaip Vakaruose.
„Pačioje nepriklausomybės atkūrimo pradžioje buvo įdiegta tai, kas dabar daroma naujuose namuose. Ta sistema dar neatgyveno, bute nieko keisti nereikėjo, o centriniame šilumos mazge gal ir buvo renovacijų. Butą pirkau pagal investicinius čekius“, - teigė generalinis direktorius.
Jis sakė su nerimu laukiantis 2009-ųjų, nes dar neaišku, kaip atrodys valstybė, kokie bus ekonominiai parametrai, kaip bus vykdoma fiskalinė politika.
Kas taupo, kas ne
Vartotojišką paskolą su fiksuotomis palūkanomis būsto renovacijai yra paėmęs AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas.
„Prieš metus palūkanos atrodė didokos, o dabar jau normalios. Ėmiau 50 tūkstančių litų namo statybai pabaigti. Namą Klaipėdoje stačiau iš savo lėšų, pardavęs butą ir panaudojęs santaupas. Pagrindinė statyba vyko prieš pat kainų pakilimą, 2004-aisiais. Kai kainos sukilo, liko tik apdailą įrengti“, - sakė L. Makūnas.
Paklaustas, kiek moka už vandenį, direktorius nurodė tokius skaičius: gyvenant dviese su žmona 190 kv. m. ploto name per mėnesį suvartojama apie 7-10 kub. m vandens ir mokama apie 50 litų. Vasarą - daugiau, nes tenka laistyti kiemo veją.
„Rimtesnio poreikio veržtis diržus dar nėra. Kainos sukilo, algos nepadidėjo. Tai turi poveikį, tačiau kol kas stipriai jo nejaučiame“, - sakė jis.
Klaipėdos regiono aplinkos tvarkymo centro (KRATC) direktorius Šarūnas Reikalas gyvena nuosavame, dar nebaigtame įrengti name Klaipėdos rajone. Jis už šiukšlių išvežimą moka fiksuotą, apie 300 litų siekiantį mokestį per metus.
„Kol kas mano vadovaujamoje įstaigoje yra iš ko algas mokėti, tačiau krizė skaudžiai gali paliesti mūsų partnerius. Aš turiu būsto paskolą, tačiau kokio dydžio - nenorėčiau sakyti. Palūkanos ir man padidėjo, nors ir nelabai ženkliai“, - sakė jis.
Š. Reikalas tikino paskolai padengti kas mėnesį atseikėjantis per 2 tūkst. litų.
„Džiaugtis nėra kuo. Dabar reikia išgyventi. Jokių naujų paskolų, jokių prabangos prekių“, - atviravo jis.
Atsisakė paskolos
Gana iškalbinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento vadovo Ričardo Zulco istorija.
„Turiu sklypą Klaipėdos rajone, tad norėjau jame pradėti statyti namą. Pasiėmiau 150 tūkstančių litų paskolą, iš kurios būtų finansuotas projektavimas, sklypo paruošimas, inžinerinių tinklų įrengimas ir kita. Tačiau panaudojau tik dalį sumos - 30 tūkstančių. Visa kita - įšaldyta. Vasaros pradžioje tarsi nujausdamas artėjančią krizę atsisakiau savo planų“, - pasakojo R. Zulcas.
Dabar jam tenka mokėti palūkanas nuo 30 tūkst. litų bei „įjungti“ taupymo režimą.
„Gyvenu nuosavame 2 kambarių 54 kvadratinių metrų bute senamiestyje. Žiemą per mėnesį tekdavo mokėti apie 150 litų už šildymą, dabar suma bus dar didesnė. Šildymas senamiestyje - labai brangus. Namas - nerenovuotas, 1970 metų statybos“, - teigė departamento direktorius.
Jis taip pat sakė, kad papildomai artimiausiu metu jokių paskolų imti neketina.
„Butą bandysiu savo jėgomis remontuoti. Gerai, kad sklypas yra, vis šiokia tokia investicija. Reikia žvelgti lanksčiau į gyvenimo tėkmę“, - svarstė R. Zulcas.
Uostamiesčio Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė, kad krizę jaučia visi.
„Taip, yra naujas namas Karklėje, bet jis dar neįrengtas. Namas registruotas žmonos vardu, tad kalbėti apie investicijas negaliu, nes ji - ne viešas asmuo. Tą namą, kad ir kol kas negyvenamą, reikia šildyti, o tai yra brangu. Naudojame suskystintas dujas iš baliono. Visi veržiasi diržus. Maniškis jau suveržtas, reikia naują skylę pradurti“, - dėstė jis.
K. Macijauskas sakė, kad savo vardu turi išsimokėtinai nusipirkęs du automobilius.
„Palūkanos man negali didėti, nes jos - fiksuotos ir taip gana didelės“, - sakė direktorius.
Tarnautojas šiuo metu gyvena name Klaipėdoje. Jis atsisakė nurodyti, kokio namas ploto ir kiek tenka pakloti už šildymą, vandenį.
UAB Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė su vyru gyvena 3 kambarių bute daugiabučiame name ir jokių paskolų neturi.
„Buvau lizingu nusipirkusi naują automobilį, tačiau paskolą per 3 metus kaip tik grąžinau šiais metais. Suspėjau. Anksčiau su vyru planavome imti būsto kreditą ir pirkti naują butą, tačiau labai gerai, kad to nedarėme, nes paskola dabar būtų nelengva našta“, - sakė ji.
J. Daugininkienė tik pasidžiaugė, kad atpigo kuras, nes dėl naftos kainų šuolių per 9 mėnesius jos valdomai bendrovei teko papildomai išleisti 1,5 mln. litų kurui.
Paslaugų įkainiai Klaipėdoje
• Daugiabučių namų gyventojams vietinė rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą - 3,48 Lt už 1 kv. m buto ploto.
• Individualių namų savininkai mieste moka fiksuotą 330 Lt tarifą už metus.
• Mokestis už vandenį Klaipėdoje pabrango nuo 2008 metų rugsėjo 1-osios. Pastovus vadinamasis pardavimo mokestis vienam butui - 4,62 Lt per mėnesį. Vieno kubinio metro sunaudoto vandens kaina padidėjo 10 proc. - nuo 4,42 Lt iki 4,7 Lt. Apie 10 kubinių metrų per mėnesį sunaudojančiai šeimai išlaidos padidėjo apie 15 proc.
• Šilumos kaina uostamiestyje pabrango nuo liepos 1-osios 29 proc. Šiais metais vietoje anksčiau mokėtų 15,94 Lt mokėsime 20,57 Lt už sunaudotą kilovatvalandę.
„Nuo paskolų pabėgau“
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras:
Tikrai jau pajaučiau, kad situacija gerokai pasikeitė. Jei anksčiau nuėjęs į parduotuvę produktų krepšeliui išleisdavau 50-60 litų, tai dabar, pirkdamas tą patį, jau palieku 100 litų. Visi mes jaučiame kainų šuolį, ypač kai perkame būtiniausius produktus.
Paskolų aš neturiu - labai laiku nuo jų pabėgau. Pardaviau garažus, sodus, butą, už viską atsiskaičiau, o namą pasistačiau būtent už pinigus, gautus pardavus nekilnojamąjį turtą. Iš savo atlyginimo tikrai nepasistatyčiau namo. Ar galima tai padaryti, jei uždirbi 5-6 tūkstančius litų? Nemanau... Tiesa, dar kas mėnesį moku išperkamosios nuomos mokestį už automobilį.
Šildymo pabrangimas vienodai liečia ir mane, ir pensininką. Moku brangiau, jaučiame tai. Sąžiningai moku už visas paslaugas. Mano namas yra 230 kvadratinių metrų ploto, net garaže stovi radiatorius, tad už šildymą bendrai mokėdavau apie 500 litų per mėnesį. Dabar dar daugiau teks pakloti. Reikia gerokai suveržti diržus.
Denisas Nikitenka
