Šios dujos į namus prasiskverbia iš grunto. Jeigu nesandarus rūsys, namo pamatai, radonas atkeliauja ir koncentruojasi visame name. Tad jo prisikvėpuojam per akis.
Panašu, kad sergamumas plaučių vėžiu ir auga, kaip teigia Radiacinės saugos centro vadovas, kaip tik dėl to, kad žmonės mažiau vėdina patalpas, statydami namus nekreipia dėmesio į medžiagų kokybę, o tik vaikosi mažesnių kainų.
Statybininkai į kamerą kalbėti atsisako, tačiau neslepia pastebėję, maždaug aštuoniasdešimt procentų žmonių iš viso vengia diegti vėdinimo sistemas namuose. Ir visiškai nesuka galvos, kokia radioaktyviųjų dujų koncentracija po jų stogu. O specialistai palyginimui pateikia pavyzdį – skylančio radono produktai yra dvidešimt kartų pavojingesni nei, pavyzdžiui, rentgeno spinduliai. Tyrimai parodė, kad pastaraisiais metais radono įtaka Lietuvoje didėja. O tai reiškia, kad tikimybė susirgti plaučių vėžiu taip pat didesnė.
„Radono koncentracija patalpose, jeigu jūs jų nevėdinat, po dviejų valandų ji jau pasiekia piką. Reikia vėdinti patalpas, kur rizikinga. Ir taip reikia vėdinti. O ką mes darom Lietuvoje? Taupom pinigėlius, ypatingai rizikingi yra šildymo sezonai. Kada užsidarom langus, šildom patalpas, radono koncentracija pakyla. Todėl mūsų rekomendacija, žinokit, kur statot, žinokit, iš kokių medžiagų statot, galit išsitirti, kad žinotumėt, kur jūs gyvenat. Ir trečias dalykas - vėdinkit patalpas“, - aiškina Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas.
Ir dar blogiau, jeigu nevėdinamose patalpose rūkoma.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
