Dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdyje, kuriam pirmininkavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, gegužės 16 d. Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius prašė Vyriausybę „rasti būdų užtikrinti, kad Lietuvoje unikaliai katalikų teologijos bakalauro studijų programai Vytauto Didžiojo universitete tektų ne mažiau kaip 12 valstybės finansuojamų vietų“.
„Teologijos studijos yra tradicinė klasikinio Europos universiteto struktūros dalis, jų tęstinumas Lietuvoje būtinas ne tik Bažnyčiai ir visuomenei svarbiems specialistams rengti, bet ir humanitarinių bei socialinių mokslų susiklosčiusiai tarpusavio sąveikai, tarpdiscipliniškumui užtikrinti“, – rašoma prašyme. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė informavo, kad yra galimybių skirti 12 valstybės stipendijų šiai konkrečiai studijų programai visiškai padengiant studijų kaštus“, – skaitome toliau.
Šiai, kaip ir kitoms studijų programoms, valstybės finansavimas arba „studijų krepšelis“ tam tikram vietų skaičiui skiriamas įprasta tvarka. Tai vadinamasis valstybės užsakymas. Tad kas atsitiko, kad reikėjo prašyti finansavimo tokiu aukštu lygiu? – nusprendė pasidomėti „Balsas.lt“.
VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius: „Formalūs balų kriterijai neatitinka mūsų studijų programos tikslų“
Vytatuto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius „Balsas.lt“ sakė, kad anksčiau panašus prašymas buvo pateiktas religijos pedagogams ruošti, tačiau pastarąjį prašymą tuomet teikė trys aukštosios mokyklos – Klaipėdos universitetas, VPU ir jie, nes kaip tik šios aukštosios mokyklos rengia tikybos mokytojus,bet tuomet finansavimas nebuvo skirtas.
Kita vertus, studijų krepšelis tiek Katalikų teologijos, tiek Religijos pedagogikos bakalauro studijų programoms studijuoti buvo skiriamas įprasta tvarka – kaip ir bet kuriai kitai studijų programai Lietuvoje. O gauti tikslinį valstybės finansavimą Katalikų teologijos studijų programai, anot dekano, buvo bendras jų ir Vyskupų konferencijos noras, bet dabar jie dėl to nesikreipė.
„Prašymas skirti finansavimą dvylikai vietų teologijos programai siųstas (greičiausiai) Vyskupų konferencijos“, – svarstė dekanas. Jis pridūrė oficialių žinių, ar finansavimas bus skirtas, dar neturintis.
B. Ulevičius sakė, kad jų siekis turėti tikslinį finansavimą pagrįstas. Anot jo, studijuoti Religijos pedagogikos jaunuoliai priimami pagal bendras visoms pedagoginio pobūdžio studijų programoms sąlygas, o priimdami studijuoti pagal Katalikų teologijos programą po to, kai pasikeitė bendrosios priėmimo taisyklės, jie negaliatsižvelgti į labai svarbius dalykus – stojančiojo motyvaciją ir tam tikrus gebėjimus atspindinčius kriterijus.
„Mes negalime atsižvelgti į tai, kad žmogus jau turi darbo patirties: dalyvavo socialiniuose projektuose, savanoriavo, dalyvavo parapijoje katechizacijoje, dirbo su jaunimu, priklausė kokioms nors ugdomojo, šviečiamojo pobūdžio organizacijoms, pvz., ateitininkai ar pan. (...) Mes negalime priimti tų kandidatų, kurie šioms studijoms būtų labiausiai tinkami, nes formalūs balų kriterijai neatitinka mūsų studijų programos tikslų. Bet jeigu žmogus dalyvavęs „Jaunimo linijos“, kituose pagalbos, prevencijos nuo žalingų įpročių projektuose, ir mes turime patvirtinimą iš to projekto organizatorių, turime paliudijimą, kad tai yra motyvuotas, angažuotas žmogus. Toks žmogus mus daug svarbesnis, negu tas, kuris sėdėjo prie knygų, bet neturi jokios patirties ir visai neaišku, ar tikrai naudinga tokį žmogų priimti, nes jis visuomenei įtakos nedarys. Todėl mesir prašėme kitokių sąlygų priėmimui“, – atviravo B. Ulevičius.
Pasak dekano, kandidatus jie ir anksčiau rinkosi labai atidžiai, bet jeigu gautų 12-ai vietų krepšelius (tai minimalus skaičius, kad būtų galima vykdyti studijų programą), jie įsipareigotų atlikti labai kruopštų motyvacinį kandidatų tyrimą.
Dekanas pabrėžė, kad Katalikų teologijos studijų programa – vienintelė tokia Lietuvoje, ir stojančių į ją daug nebūna. (pernai stojančių buvo apie 50, daugiau kaip 4 į vieną vietą –red. past.). Todėl 12-os studentų, kurie atititiktų visus kriterijus, iki šiol jie dažniausiai, esą, neturėdavo. Kita vertus, niekada nebuvo garantijos, kad gaus valstybės užsakymą 12-ai vietų ir besirenkantys katalikų teologijos studijų programą galės studijuoti nemokėdami už mokslą.
Paklaustas, kokį tolimesnį kelią renkasi baigusieji Katalikų teologijos bakalauro studijas, dekanas sakė, kad pvz., Kauno arkivyskupijoje praktiškai visose katalikiškose organizacijose bent pusė darbuotojų yra būtent šios programos absolventai. Jie gali įgyti ir pedagogo kvalifikaciją ir dirbti tikybos mokytojais mokyklose.
„Kitas kelias, kurį dažnai pasirenka mūsų studentai – stoja į kitos krypties magistrantūrą: socialinių mokslų, politikos, šeimos. Pas mus jie dvejusmetusstudijuoja filosofiją, lotynų kalbą, Naujojo testamento, senąją graikų kalbą. Jie parengiami visapusiškai,“ – paskojo B. Ulevičius.
Paklaustas, ar tarp baigusiųjų Katalikų teologijos bakalauro studijas yra besirenkančių kunigo kelią ir pasukusių tęsti mokslų Kunigų seminarijoje, dekanas sakė: „Yra. Tokiųnėra daug, bet tai įmanoma. Seminaristai studijuoja pagal tą pačią studijų programą, dėsto tie patys dėstytojai. Bet tie, kurie tampa seminaristais, ten turi praleisti dar porą metų, nes ten yra dvasinio vadovavimo programos, pagal kurias žmogus gali patikrinti savo pašaukimą. Seminarijoje jie dar praeina specifinį šeštąjį kursą –kunigų rengimo.“
Švietimo viceministrė N. Putinaitė: „Mes čia nesvarstom, reikia ar nereikia“
„Ar yra, ir jeigu taip, tai kokias studijų programas pasirinkusiems studentams skirta ar numatoma skirti panašaus pobūdžio paramą? Kiek jų yra? O jeigu tai išskirtinis atvejis – dėl ko vienos studijų programos studentams sudaromos išskirtinės sąlygos?“– klausėme švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės.
„Tokių turbūt nėra, čia yra išimtinis dalykas, nes šis Vyriausybės pavedimas remiasi Lietuvos valstybės ir Šventojo sosto sutartimi, kurioje yra numatyta, kad valstybė remia teologijos studijas, švietimą. Bendra komisija Šventojo sosto sutarties įgyvendinimui turi įgaliojimus parengti arba nurodyti parengti papildomus įgyvendinamuosius sutarties aktus, nes Šventojo sosto ir Lietuvos valstybės sutartis yra labai bendra, tik bendros nuostatos. (...) Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už studijų sritį, mes buvom gavę pavedimą iš Vyriausybės ir tai yra būdas, kurį pasiūlėme“, – atsakė viceministrė.
Pasak jos, šis klausimas buvo iškeltas ankstesniame posėdyje ir ministerijai buvo pavesta išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima patenkinti Vyskupų konferencijos prašymą.
„Iš ministerijos pusės mes čia nesvarstom to, kad reikia ar nereikia. Tai būdas, kuris labiausiai atitinka sutartį ir labiausiai atitinkapobūdį: valstybės skiriamos stipendijos teologų studijoms finansuoti“, – sakė N. Putinaitė.
Viceministrės teigimu, daugiau tokio lygio sutarčių nėra. Yra tik tarpvalstybinių sutarčių, pagal kurias Lietuva yra įsipareigojusi priimti tam tikrą skaičių studentų iš užsienio ir apmokėti už jų studijas valstybės lėšomis, bet sutartis su Šventuoju sostu kitokia.
„Šventasis sostas, Vatikanas yra labai specifinė valstybė ir sutartis yra labai specifinė. (...) Mes žvelgiam į tai kaip į tarptautinės sutarties įgyvendinimą, o nei kaip į studijų programą. Iš Vyskupų konferencijos ir Šventojo sosto sutarties įgyvendinimo atstovų, paskirtų iš Vatikano pusės –jie aiškiai įvardijo, kokia tai yra programa ir jie tai gali daryt, nes tai atitinka tuos įgaliojimus, kuriuos turi. Nėra jokio konkursinio pagrindo ar panašiai“, – aiškino N. Putinaitė.Paklausta, ar anksčiau yra buvę precedentų kalbant būtent apie studijų programas, ji atsakė neigiamai.
Viceministrės teigimu, stipendijos, kurios bus skirtos šį rudenį pradėsiantiems studijuoti, bus tokio dydžio, kad padengtų visą bakalauro studijų kainą. Ji pabrėžė, kad ministerija vis dėlto kėlė ir savus reikalavimus.
„Iškėlėm sąlygas, kad tie pretendentai turi stoti bendra priėmimo tvarka, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus, kuriuos atitinka visi stojantieji Lietuvoje, ir, ko nebuvo protokoliniame sprendime, preliminariai tarėmės, kad toj komisijoj, kuri atrinks, būtų Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, kad būtų užtikrinta, jog tie žmonės būtų ne blogesni negu visuotiniai stojantieji“, – „Balsas.lt“ sakė N. Putinaitė.
Viceministrė pabrėžė, kad Vytauto Didžiojo universitete katalikų teologiją studijuosiantiems jaunuoliams turėtų galioti visos šalies aukštųjų mokyklų studentams galiojančios taisyklės.
„Reikia pabrėžti, kad tai nėra seminarija, tai valstybinis universitetas, kuriam keliami kokybės reikalavimai ir kuris turi garantuoti studijų kokybę, tai visi kokybės užtikrinimo kriterijai, kurie galioja kitiems studentams, ir šitiems taip pat galios“, – tvirtino ji.
Valstybės finanuojamoje vietoje – tik vienas aukštasis išsilavinimas?
Laiške, kurį „Balsas.lt“ redakcijai atsiuntė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, patvirtinama, kad Bendrosios priėmimo taisyklės visiems stojantiesiems „neatitinka specifinės Katalikų teologijos programos poreikių: fakultetui svarbu, kad stojantieji pasižymėtų kuo aukštesniais baigiamųjų egzaminų ir dalykų metiniais pažymiais, tačiau ne mažiau svarbu, kad kandidatai turėtų dalyvavimo socialinėje veikloje ar ugdomojo pobūdžio renginiuose patirtį.“
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai laiške tvirtina, kad Katalikų teologijos fakultetas neprašo valstybės suteikti galimybę studijuoti kandidatams, kurie nepajėgtų rungtis bendroje abiturientų eilėje, bet prašo galimybės vertinti pretendentus įtraukiant neformalius kriterijus, kurie leistų nustatyti kandidatų tinkamumą pasirinktai veiklai.
„Užduodant konkrečius klausimus, peržiūrint ir patikrinant rekomendacijas, įvertinama kandidatų patirtis ir dalyvavimas įvairiose pozityviose veiklose. Vertinant fakulteto strategijos požiūriu, kandidatai, turintys vidutinį kurio nors galutinio egzamino (pvz., anglų k. ar istorijos) įvertinimą, tačiau pasižymintys aktyviu dalyvavimu ir sukaupta savanorystės patirtimi įvairiose jaunimo stovyklose, prevencinėse programose, pagalbos linijose, ugdymo seminaruose, šviečiamojo pobūdžio veiklose, yra perspektyvesni už kandidatus, kurie tokios patirties neturi, nors pasižymi labai aukštais egzaminų įvertinimais“, – rašo D. Chmieliauskas.
Atsakydamas į „Balsas.lt“ klausimą, dėl kokių priežasčių teko prašyti paties Premjero skirti valstybės finansavimą Katalikų teologijos studijų programą pasirinkusiems studentams, Kauno arkivyskupijos (jai ir vadovauja Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas S. Tamkevičius) atstovas spaudai D. Chmieliauskas, apie stojusius 2010 m., rašo: „Pagrindinė priežastis, dėl kurios Katalikų teologijos fakultetas, kurio Didžiuoju kancleriu yra Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, paprašė 12 valstybės apmokamų vietų,nėragelbėjimasis dėl, neva, nedidelio stojančiųjų skaičiaus. Pvz., praėjusiais metais (2010) dėl 12 valstybės finansuojamų vietų rungėsi per penkiasdešimt kandidatų. Didžioji dauguma iš jų atitiko reikalavimus ir sėkmingai išlaikė motyvacinį pokalbį.“
Tačiau, kaip anksčiau buvo rašyta, stojančiųjų studijuoti Katalikųteologijosstudijų programą, anot B. Ulevičiaus, daugne būna, tad 12-os studentų, kurie atitiktų visus kriterijus, jie dažniausiai neturėdavo. O ir garantijos, kad gausvalstybės užsakymą visoms 12-ai vietų ir besirenkantys katalikų teologijos studijų programą galės studijuoti nemokėdami už mokslą, niekada nebuvo?
Tiesa, kažin aratsirastų prieštaraujančių kitam teiginiui – kad dalis ypač tinkamų kandidatų nuskęstų visų stojančiųjų į humanitarinesstudijas jūroje. Kaip ir puikių būsimųjų muzikų, aktorių, dainininkų ar dailininkų, kuriems irgi taikomi kitokie reikalavimai...
Bet yra dar vienas aspektas. Pernai studijuoti Katalikų teologijos buvo priimta 20 žmonių: 12 iš jų į valstybės finansuojamas vietas, dar 8 mokėjo visą studijų kainą. „Ne vienas iš jų jau yra įgijęs bakalauro ar magistro laipsnį kitoje srityje“, – rašo D. Chmieliauskas.
„Į bakalauro studijas negali. Gali stoti į magistro studijas, nes tai yra aukštesnė pakopa. Jeigu baigė bakalauro studijas valstybės finansuojamoj vietoj, tai gali stoti į valstybės finansuojamą magistrantūros vietą, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyraus vyriausioji specialistė, paprašyta patikslinti, kokiomis sąlygomis įprastai galima įgyti antrą aukštąjį išsilavinimą. Ir pakartojo: vieną kartą duodamas valstybės finansavimas“.
Tiesiog citata arba klausimas, į kurį tebelaukiame atsakymo...
Vytauto Didžiojo universiteto interneto svetainėje apie katalikų teologijos fakultetą rašoma:
„Katalikų teologijos fakultetas yra vienintelis fakultetas Lietuvoje, patvirtintas Apaštališkosios katalikiškųjų studijų kongregacijos Vatikane. Šio fakulteto studijų programas renkasi ne tik būsimieji dvasininkai, bet ir pasauliečiai. Čia studijuoja tie, kuriems nesvetimos krikščioniškos vertybės, kurie planuoja dirbti bažnytinėse bei visuomeninėse organizacijose, siekiančiose veiksmingai spręsti visuomenei aktualias moralines, etines, dvasines ir socialines problemas, atsiliepti į giliausius žmogaus, šeimos ir visuomenės poreikius.“
Bet svarbiausiame mūsų šalies dokumente– Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – nėra nė žodžio apie tai, kad mūsų šalyje yra valstybinė religija. Tuomet kodėl besirenkantiems tam tikros srities studijas finansavimą galima skirti išimties tvarka?
