Koks taurus tas žodis sugrįžimas, kuris siejamas su namais, kai į juos sugrįžtama po ilgoko nebuvimo. Vadinasi, laukiama to nebuvėlio, kuris taip pat išgyvena sugrįžimo džiaugsmo akimirkas.
Lietuvos muzikų rėmimo fondas, vos tik Lietuvai išsikovojus Nepriklausomybę ir jau netrukus pradėjęs savo veiklą, vis labiau ėmė jausti ryšį su seniai Lietuvoje nebuvusiais muzikos atlikėjais, kuriuos Antrojo pasaulinio karo banga bloškė į Vakarus. Ir tarp pirmųjų sugrįžėlių buvo pagerbta pianistė Aldona Kepalaitė, surengusi savo koncertą tuomečių Meno darbuotojų rūmų Baltojoje salėje. Vėliau koncertavo prezidento A.Smetonos vaikaitis pianistas Antanas Smetona, o po jų ir - Nepriklausomybės metų jaunieji emigrantai. Taip, atrodo, visai natūraliai, dar niekam negalvojant apie emigracijos mastus ir pavojus, Lietuvos muzikų rėmimo fondas (direktorė Liucija Stulgienė) sumąstė rengti tarptautinius festivalius „Sugrįžimai", į kuriuos sugrįžtų ir vyresnieji, ir trečiosios bangos išeiviai, pasklidę po įvairias pasaulio šalis. 1999 metais rengiant pirmąjį festivalį, jam nuoširdžiai pritarė Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė bei kitos institucijos.
Tuometis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas rašė: „Šią nuostabią SUGRĮŽIMŲ šventę labiausiai tinka palyginti su pavasario paukščiais. Kasmet jie palieka savo gimtinę ir kasmet vėl į ją sugrįžta. Pamatę plataus pasaulio, pradžiuginę svečius kraštus savo meistriškumu, išaugę, sustiprėję, įgavę naujų jėgų - jie negali pamiršti tos žemės, kuri jiems davė gyvybę, sparnus ir talentą".
Tradicija - kiekvienų metų pavasarį
Kad ryšys nenutrūktų su tautiečiais, kad išvykusieji jaustųsi reikalingi gimtinėje, jau dvylika kasmečių pavasarių Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų klausytojams padovanotos nepamirštamų susitikimų akimirkos, o rengėjams - Lietuvos muzikų rėmimo fondo darbuotojoms - tai buvo tarsi paskatinimas visose pasaulio platumose ieškoti mūsų tautiečių, kad jie nors trumpam sugrįžtų į gimtinę, paskleistų savo patirtį, įgytą geriausiuose pasaulio universitetuose pas žymius pedagogus, pradžiugintų laukiančiuosius. O jų labai daug - ir artimieji, ir muzikos mokyklų mokytojai bei mokiniai, pagaliau visuomenė, kuriai artimi muzikiniai įspūdžiai. Kad jie būtų dar ryškesni - sumanyta kartu su mūsų tautiečiais kviesti ir jų kolegas iš įvairių šalių. Taip jie ne tik kartu muzikavo, bet ir suteikė galimybę pažinti Lietuvą, jos žmones, kultūrą. Ir kiekvienam svečiui buvo įteikiama leidinių su lietuvių kompozitorių kūriniais.
Visada laukiama Lietuvos kompozitorių muzika
Jau patys pirmieji „Sugrįžimų" festivalio koncertai skatino atlikėjus domėtis lietuviška muzika, tikėta, kad Lietuvoje atliekami kūriniai skinsis kelią ir į atlikėjų koncertų programas užsienyje. Ir tai pasitvirtino. Pirmuosiuose festivaliuose lietuvių kompozitorių kūrinių dar reikėjo ieškoti tarsi su žiburiu, bet kuo toliau, rengėjams pageidaujant, „Sugrįžimų" programose jų gausėjo. Taigi nuolat skambėjo M.K.Čiurlionis, S.Vainiūnas, V.Barkauskas, O.Balakauskas, V.Bacevičius, E.Balsys, J.Juozapaitis, A.Šenderovas... Ir natūraliai lietuvių kompozitorių kūriniai tapo beveik kiekvieno koncerto puošmena. Reikėjo tik girdėti, kaip 2006 metais Vokietijoje studijavusiai Jonei Punytei akompanuojant, tobula lietuvių kalbos tartimi žavėjo japonų dainininkė Vakaka Nakasa (Wakako Nakaso), atlikusi B.Dvariono „Žvaigždutę" pagal L.Stepanausko eiles. Vilniuje joms teko kartoti, o kauniečiai išprašė šią žavią miniatiūrą padainuoti net tris kartus. Arba Šveicarijoje gyvenančios Eugenijos Kuprytės parengtas tenykštis dainininkas Robertas Peteris Keleris (Robert Peter Koller) išraiškingai lietuviškai atliko V.Barkausko „Tris satyrinius paveikslėlius" (A.Pabijūno eilės).
Dėmesys senbuviams užsienyje
Pradedant antruoju festivaliu, buvo užsimota kasmet Lietuvai priminti ir vyresniosios kartos lietuvių muzikus: kompozitorius, dainininkus, poetus, kurių kūryba sulaukė kompozitorių dėmesio, ir net dailininkus. Taip vakarai, vykę Stasio Vainiūno namuose, priminė kompozitorius Giedrą Gudauskienę, Jeronimą Kačinską, Bronių Budriūną, operos solistę ir poetę Juozę Krištolaitytę-Daugėlienę, operos solistą, poetą ir dramaturgą Stasį Santvarą, poetus Bernardą Brazdžionį, Kazį Bradūną, operos solistę Birutę Vizgirdienę ir dailininką Viktorą Vizgirdą, operos solistus Juozę Augaitytę, Vincę Jonuškaitę-Zaunienę (vakaras vyko Lietuvos filharmonijoje, dalyvaujant jos vardo konkurso laureatėms), Stasį Barą (jam skirtas vakaras, dalyvaujant jo vardo konkurso laureatams, vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), Kanadoje gyvenantį operos solistą Algirdą Kyną, kanklininkę Oną Mikulskienę ir kompozitorių bei dirigentą Alfonsą Mikulskį... Džiaugėsi klausytojai, kai į vakarus, vykusius S.Vainiūno namuose, telefonu iš Los Andželo paskambino G.Gudauskienė, iš Floridos - J.Krištolaitytė-Daugėlienė, kuri net padainavo. Jau dabar būsimame „Sugrįžimų" festivalyje ruošiamasi pagerbti gausią muzikų Strolių giminę iš JAV, o į Tėvynę atvyks lietuvaitė dainininkė, gyvenanti Pietų Afrikos Respublikoje. Taip festivalyje bus apsilankę muzikai iš visų pasaulio žemynų.
Muzikinis dialogas, kurio laukia visi
Jau nuaidėjo į praeitį dvylika „Sugrįžimų" festivalių, kurių kiekvieną papuošia 15-20 renginių (iš viso surengta per 200 koncertų, juose dalyvavo per 100 lietuvių atlikėjų, programose mirgėjo apie 50 lietuvių kompozitorių pavardžių). O festivalio koncertai vyko ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose, Visagine, Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Šalčininkuose, Ukmergėje... Lietuvą su mūsų tautiečiais pažino jaunieji atlikėjai iš JAV, Vokietijos, Tailando, Prancūzijos, Japonijos, Belgijos, Liuksemburgo, Kanados, Australijos ir kitų šalių. Susitikimai su jais nesibaigia vien oficialiu koncertu. Bendraujama ir S.Vainiūno namuose, kur visi, ir žurnalistai, gali nuoširdžiai pasišnekėti. Ir ne tik. Čia neretai ir pamuzikuojama. Ne vienas jų savo mintis surašė Garbės svečių knygoje. Štai ką čia, dėkodama fondui, įrašė Liana Dolidzė, gyvenanti Šveicarijoje: “...Iš savo pusės visada pasistengsiu garsint Lietuvos vardą ten, kur esu arba ateityje būsiu..."
Be to, kasmet apskritojo stalo konferencijose su festivalio svečiais susitinka sostinės muzikos mokymo įstaigų vadovai, pedagogai, po studijų užsienyje grįžę atlikėjai. Diskutuojama apie augančios emigracijos pavojus, kaip emigracija gali padėti muzikinės kultūros sklaidai užsienyje, užsienio šalyse įgytos atlikėjų, pedagogų patirties sklaidai Lietuvoje.
Taigi Lietuvos muzikų rėmimo fondas surado itin svarbią nišą nūdienos muzikiniam, taip pat ir visuomeniniam gyvenimui. Tad, reikia tikėti, mūsų kompozitorių kūryba, mūsų tautiečių atlikėjų vardai, jų menas skinsis kelią ir į užsienio šalių koncertų sales, ras atgarsį ir gimtinėje. Tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai" - tai reiškinys, garsinantis Lietuvą, švelninantis emigracijos pasekmes.
Juozas VENCKŪNAS
