Prezidentas V. Adamkus pasveikino Kosovo sprendimą paskelbti nepriklausomybę ir pavedė užsienio reikalų ministrui P. Vaitiekūnui kreiptis į Seimą ir prašyti pradėti Kosovo pripažinimo procedūrą. Pats Kosovo apsisprendimas susilaukė įvairių politinių vertinimų Lietuvoje, tačiau ir teisinė procedūros pusė daugeliui sukėlė abejonių. Ar teisiškai išvis būtinas Seimo dalyvavimas?
Kosovo nepriklausomybė tapo galutinio Jugoslavijos mikroimperijos žlugimo akordu. Ši nedidelė teritorija išreiškė savo valią gyventi kaip nepriklausoma valstybė. Dalis valstybių tokį žingsnį pasveikino ar pripažino, tad kažką reikia nutarti ir Lietuvai. Valdas Adamkus pasveikino Kosovo sprendimą paskelbti nepriklausomybę ir pavedė užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui kreiptis į Seimą ir prašyti pradėti Kosovo pripažinimo procedūrą.
Pats Kosovo apsisprendimas susilaukė įvairių politinių vertinimų Lietuvoje, tačiau ir teisinė procedūros pusė daugeliui sukėlė abejonių. Ar teisiškai išvis būtinas Seimo dalyvavimas? Apie tai žinomo Lietuvos teisės specialisto Dainiaus Žalimo teiravosi „Balsas.lt” spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Kodėl, jūsų nuomone, reikia laukti dar negreit susirinksiančio Seimo, užuot, prisiminus pačios Lietuvos prieš aštuoniolika metų kankinantį pripažinimo laukimą, judėti greičiau? Ar čia politinė, ar teisinė problema?
- Politinių aspektų komentuoti nenorėčiau. Kaip teisininkas galiu pasakyti tik tiek, kad man kelia abejonių teiginiai, jog Seimo sprendimo Kosovui pripažinti tikrai reikia.
- Ko yra daugiau siekyje tokį sprendimą priimti - tuščios garbės siekimo, baimės priimti sprendimą tam, kuris turėtų jį priimti, ar net sąmoningo pataikavimo Rusijai?
- Tokio pobūdžio išvadų dabar, manau, dar nevertėtų daryti, nes prezidentas, Užsienio reikalų ministerija ir Seimo nariai įsitikinę, kad jei jau dėl Juodkalnijos jie rezoliuciją priėmė, tai ir dėl Kosovo turėtų. Tačiau tokia praktika neatitinka Konstitucijos ir, jei pastebėsite, tokie Seimo nutarimai nėra grindžiami jokia Konstitucijos norma. O bet koks poįstatyminis aktas turi turėti teisinį pagrindą.
- Ar yra koks specialus teisinis aktas, kuris reglamentuoja kitos valstybės pripažinimo procedūrą?
- Tokio akto, straipsnio, punkto tiesiog nėra, nes nelabai to ir reikia. Pakanka Konstitucijos.
- Tai kaip yra pagal Konstituciją?
- 84 straipsnio 1 punktas nurodo, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Žodis "sprendžia" reiškia "priima sprendimus", o kitos valstybės pripažinimas yra būtent svarbus užsienio politikos klausimas. Taigi išvada būtų tokia: pagal Konstituciją pakanka prezidento dekreto 84 straipsnio 1 punkto pagrindu ir Seimo nutarimas čia nėra būtinas. Taip ir elgiasi dauguma šalių.
O pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą Seimas tik svarsto užsienio politikos klausimus. Žodis "svarsto" nėra tolygus žodžiui "sprendžia", ir iš to darytina išvada, kad, kaip ir daugumoje šalių, parlamento svarstymai ir sprendimai dėl užsienio politikos klausimų turi būti tik rekomendaciniai.
- Tai kodėl V. Adamkus visgi siekia parlamentarų pritarimo? Kas nors blogai patarė?
- Tai jau palieku kitiems spręsti: ar kas prezidentui taip patarė, ar jis iš tikrųjų mano, kad šiuo klausimu būtina dalintis sprendžiamąja galia su parlamentu ar
pasikonsultuoti su juo. Bet kuriuo atveju, grynai teisiniu požiūriu, tai, kas dabar vyksta, kad Kosovas bus pripažįstamas Seimo nutarimu, nėra Konstitucijos reikalavimų diktuojamas elgesys.
Pagal Konstituciją Seimas galėtų nebent rekomenduoti prezidentui ir vyriausybei Kosovą pripažinti, o pripažinimo aktą išleisti turėtų jau vykdomoji valdžia.
