Seimo narys Gediminas Jakavonis pasistengė, jog VII tarptautinės konferencijos „Baltijos jūros diena“ rezoliucijoje atsispindėtų ir palaidoto cheminio ginklo Baltijos jūroje problema.
„Pateiktame pirminiame rezoliucijos projekte atsispindėjo tik nuostata, pateisinanti ir sveikinanti dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu. Taip pat buvo bandoma „nepastebėti“, kad jis bus tiesiamas užkabinant cheminio ginklo palaidojimo vietas“, – apie kovo 21–23 dienomis tarptautinės konferencijos Sankt Peterburge suplanuotas tendencijas informavo Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas G. Jakavonis.
Pasak parlamentaro, konferencijos dalyviai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni palaikė Rusijos kompanijos „Gasprom“ poziciją, kad dujotiekis tiesiamas Baltijos jūros dugnu palaidoto cheminio ginklo arsenalui įtakos neturės. Kiti palaikė parlamentaro, ETPA paskirto oficialaus eksperto dėl cheminio ginklo G. Jakavonio išsakytus teiginius ir poziciją, jog cheminio ginklo problemą būtina spręsti tarptautinėmis pastangomis, kitaip Baltijos jūrą gali ištikti ekologinė katastrofa. Todėl buvo nuspręsta, kad šios konferencijos rezoliuciją reikia papildyti nuostata, kad Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM atnaujintų ir tęstų palaidoto cheminio ginklo jūroje tyrimus šių dienų aktualijų aspektu. Taip pat kreiptis į Didžiąją Britaniją ir JAV, kad šios valstybės pagaliau pateiktų tarptautinei bendruomenei informaciją apie tikslias cheminio ginklo po II pasaulinio karo palaidojimo vietas jūroje.
„Šios šalys iki šiol yra įslaptinusios šią informaciją. Tuo tarpu Rusijos Dūmos aplinkosaugos komitetas yra jam, kaip ETPA ekspertui, išreiškęs poziciją, kad cheminio ginklo problemą reikia spręsti tarptautinėmis pastangomis“, – informavo G. Jakavonis.
Prieš dvejus metus, Rusijai ir Vokietijai nutarus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, Lietuvą atstovaujantis Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) G. Jakavonis įregistravo Lietuvos iniciatyvą rengti rezoliuciją „Galimos grėsmės Baltijos jūros ekosistemai dėl II pasaulinio karo metu palaidoto cheminio ginklo jos dugne“. Praėjusiais metais palaidoto Baltijos jūroje cheminio ginklo problema pripažinta vienu iš ETPA prioritetų aplinkosaugos politikoje, o oficialiu pranešėju šiuo klausimu paskirtas G. Jakavonis.
Po II pasaulinio karo, pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos nepanaudotas cheminis ginklas perėjo į sąjungininkų rankas. Potsdamo konferencijoje buvo nutarta šį cheminį ginklą išplukdyti iš Baltijos jūros ir ne mažiau kaip 100 metrų gylyje palaidoti. Tačiau šis cheminis ginklas – apie 300 tūkst. tonų – buvo palaidotas Baltijos jūroje.
Pasak G.Jakavonio, palaidoto cheminio ginklo kompleksinius tyrimus Danijos ir Švedijos iniciatyva 1994 m. atliko tarptautinė Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM. Jo metu buvo nustatytos didžiausios cheminio ginklo kapavietės, tai – Gotlando, Elando, Bornholmo ir Riūgeno salos. Taip pat cheminio ginklo yra palaidota ir Lietuvos ekonominėje zonoje – Klaipėdos-Venspilio plynaukštės šlaito rajone. Baiminamasi, jog dujotiekio tiesimas pagal Rusijos ir Vokietijos susitarimą gali kliudyti cheminio ginklo sąvartynus. Tuo tarpu 1995 m. HELCOM nerekomendavo judinti šių vietų.
ETPA oficialaus eksperto-pranešėjo G.Jakavonio nuomone, būtų utopija ir neteisinga, jei palaidoto cheminio ginklo problemą kiekviena valstybė spręstų atskirai: „Tai tarptautinio lygio problema, nes galimos ekologinės katastrofos pasekmės – globalinės“.