To siekiančios dvi valstybės institucijos – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) – sako, kad taip norima užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir galimai žalai vartotojams, naudojantiems gaminį ne pagal paskirtį.
Laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian sako, kad jau dabar esama atvejų, kai įmonės, siekdamos išvengti atsakomybės, iš viso nenurodo rūkymui skirtų pluoštinių kanapių gaminių paskirties ir vartojimo būdo arba nurodo klaidingą.
„Kai buvo nustatyta nulinė tolerancija tabako gaminiuose ir elektroninėse cigaretėse, kituose rūkimui skirtuose gaminiuose, jie pervadina tą produkciją, kad yra suvenyras, aromaterapijos priemonė ir reikalavimas dėl nulio procentų nebegalioja“, – BNS teigė G. Belian.
„Mokslinių tyrimų, kad net 0,2 proc. THC nekenkia sveikatai, nėra“, – pabrėžė ji.
G. Belian sako, kad greitai įteisinti ribojimą nepavyks, nes reikia suderinti su Europos Komisija ir Pasaulio prekybos organizacija.
Vartotojų tarnyba BNS irgi nurodė stebinti, kad gaminių ar produktų iš kanapių žiedų ar žiedynų paskirties ar naudojimo būdas deklaruojamas vienas, tačiau faktiškai jie naudojami rūkymui, o tokiuose žoliniuose gaminiuose THC negali būti.
„Kadangi negalime pamatuoti gaminio atitikties pagal faktinį naudojimą, o šiuo atveju kalbant apie kanapes, nustačius ar įtarus, kad gaminys neatitinka gamintojo numatytos ar deklaruotos paskirties, jis naudojant pagal nenumatytą paskirtį tampa galimai pavojingas ar net nelegalus“, – komentare BNS nurodė VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė patvirtino, kad ministerija yra sulaukusi prašymų griežtinti THC reglamentavimą – nustatyti mažesne ribas kai kuriuose galutiniam vartojimui skirtuose pluoštinių kanapių gaminiuose.
„Pagrindo laisvinti ar nustatyti mažesnes ribas būtume nelinkę. Suprantame verslo lūkesčius ir norus turėti tą kiek įmanoma laisvesnį reglamentavimą, bet iš kitos pusės, turėtume atsižvelgti ir į viešąjį interesą“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete sakė J. Talačkienė.
Apie 40 kanapių augintojų bei devynis perdirbėjus ir verslo inovatorius vienijančios asociacijos vadovo Rimanto Čiūto teigimu, siūloma uždrausti tokius kanapių gaminius, kurių gaminti Lietuvoje net negalima.
„Jeigu yra gaminama iš ūkininkų užaugintų kanapių, vistiek liks THC liekanų, nes neįmanoma pagaminti produkcijos iš kanapių su nuline tolerancija“, – BNS teigė R. Čiūtas.
„Užkirs kelią žemdirbiams auginti kanapes ir iš jų gaminantiems produktus, bet draudimai rinkos neapsaugos – tokia produkcija pateks iš kitų šalių“, – tvirtino jis.
Pasak jo, gaudant tikrų kanapių THC pėdsakus, kurie nesukelia jokios grėsmės, nukreipiamas dėmesys nuo dirbtinai gaminamų sintetinių naujų kanabinoidų keliamos grėsmės.
„Pasirodė ištisa klasė (gaminių – BNS) iš sintetinių kanabinoidų, kur nėra THC, bet jie narkotinio pobūdžio ir jų poveikis išvis neaiškus, nes jie chemiškai pagaminti ir veikia receptorius, kuriuos veikia ir THC, ir kiti kanabinoidai“, – teigė R. Čiūtas.
Tuo metu medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas sako, kad „valstybės išreikštos politinės, teisinės ir ekonominės valios įgyvendinimas susiaurėja iki neįmanomo įvykdymo“.
„Jie (THC kiekiai – BNS) yra nustatyti tokie, kad ne kiekviena laboratorinė įranga gali aptikti“, – komitete tvirtino jis.
Pasak jo, ūkininkai į kanapių auginimo verslą įsitraukė aktyviai, tačiau žaliavos supirkimas ir jos tolesnis panaudojimas stringa.
„Ta pramonės sritis savo pajėgumus išnaudojama maža dalimi. Turime (...) pastatytas inovatyvias gamyklas, bet tam, kad jos galėtų iš ūkininkų supirkti viską, kas pagaminta ir pilnu pajėgumu produktus parduotų ar žaliavas į šalis, kurios prašo, trūksta teisinio reguliavimo. Iki 10 proc. pajėgumų šita pramonė padaro, nors pagal žaliavos kiekį galėtų 100 proc.“, – parlamentarams aiškino jis.
