„Balsas.lt savaitė“ toliau seka iki šiol neatskleistų garsiausių visų laikų užsakomųjų žmogžudysčių nepriklausomoje Lietuvoje pėdsakais.
Gangsterio mirties paslaptis
Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar prieš aštuoniolika metų.
Apie E. Tamulio, Lietuvos ir Latvijos kriminaliniame pasaulyje geriau žinomo Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, gyvenimą sklandė begalė legendų. Aplinkiniai jį vadino ir Daktaru, nes palaikė ryšius su „daktarų“ gaujos atstovais.
E. Tamulis ne kartą buvo teistas. Vyras užaugo Kaune, tačiau paskutinius gyvenimo metus praleido Palangoje. Čia jis gyveno tarytum Italijos mafijos bosas – dideliame puošniame name su dviem baseinais. Prie jo vilos nuolat sustodavo prabangios mašinos, iš jų išlipdavo prabangiai apsirengę vyrai ir moterys.
Pasakojama, kad vienos dailiosios lyties atstovės iš E. Tamulio namo išeidavo praturtėjusios, kitos – nuskriaustos ar netekusios pinigų ir papuošalų.
„Pamenu tą vyruką. Labai įžūlus tipas, − „Balsas.lt savaitei“ pasakojo vienas Lietuvos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos kūrėjų Alvydas Sadeckas. – Kai vasarą ilsėdavausi Palangoje, jis nevengdavo prieiti ir šnekinti mane. Nemanau, kad buvo įtakingas „daktarų“ žmogus. Greičiau palaikė ryšius su visais banditais.
Spėju, kad kauniečių jis ir buvo atsiųstas į Palangą. Tais laikais šalies nusikaltėliai skubiai pirko butus, statėsi namus pajūryje, nes žavėjosi nerūpestingo Vakarų šalių mafijos bosų gyvenimo papročiais.“
Platūs užmojai neišsipildė
E. Tamulis palaidotas 1991-ųjų rugsėjo pabaigoje. Prieš mirtį jis nuvyko į Latvijos sostinėje vykstančias draugo, garsaus Rygos gangsterio Abakumovo laidotuves, tačiau netrukus ten buvo ir nušautas.
E. Tamulis su įtakingu latviu per paskutinį susitikimą aptarė galimybes atidaryti kazino Sočyje, Jaltoje ir kituose buvusios SSRS miestuose.
Jo nužudymas taip ir liko neišaiškintas.
Kraupi mirtis Velykų išvakarėse
Per 19 nepriklausomos Lietuvos metų gaujų ir kontrabandininkų kovose kulkos suvarpė ne tik įtakingiausių Kauno nusikalstamų grupuočių lyderius. Lig šiol neišaiškintos ir kai kurių žinomų verslininkų, sportininkų bei visuomenės veikėjų nužudymo bylos.
1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie Obelynės gatvės 23-iojo namo, buvo nušautas koncerno „Agora“ prezidentas 33 metų Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas, susiruošę verslo reikalais vykti į Vilnių. Per stebuklą gyva liko S. Čiapo žmona Jolanta.
Morge apžiūrint verslininko kūną rasta daugiau kaip dešimties kulkų žymių. Auka neturėjo jokios galimybės išgyventi: kulkos smigo ne tik į krūtinę, bet ir į galvą. Iškart po nužudymo pareigūnai įtarė, kad nusikaltimą galėjo organizuoti „daktarų“ gauja.
Pastarosiomis savaitėmis už grotų patekusiems Vilijampolės gaujos lyderiams Policijos departamento kriminalistai dažnai pateikia klausimus, susijusius su S. Čiapo žmogžudyste.
Spalvinga biografija
S. Čiapo asmenybė spalvinga. Sovietiniais metais vyras tarnavo Kaune, Žemuosiuose Šančiuose dislokuotoje desantininkų divizijos karinės žvalgybos kuopoje. Ten būdavo telkiami išimtinai lietuvių tautybės šauktiniai, pasižymintys išskirtiniais fiziniais bei psichiniais duomenimis.
Tai buvo laikoma elitine tarnyba. Dar tarnaudami armijoje jaunuoliai turėdavo atlikti įvairius slaptus įsipareigojimus. Kai kuriems jų tarnyba desantininkų žvalgybos kuopose būdavo pirmoji pakopa siekiant karjeros KGB ir GRU sistemoje.
Kruvina investicija
Iki šiol nežinomas ir Juro Abromavičiaus nužudymo užsakovas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, aktyvus Lietuvos kariuomenės kūrėjas ir bendrovės „Asita“ bendraturtis J. Abromavičius savo automobilyje buvo susprogdintas 1997 metų sausio 31-ąją tankiausiai apgyvendintame Kauno Šilainių mikrorajone.
1998 metų gegužės 23 dieną Kaišiadorių rajono miške nušautas į galvą buvo rastas Lietuvos moterų krepšinio lygos, Baltijos moterų krepšinio lygos generalinio sekretoriaus ir Kauno krepšinio sporto mokyklos direktoriaus Vydo Virbicko kūnas.
Tų pačių metų spalio 3-iąją samdomo žudiko kulkos pakirto SSRS dziudo ir karatė čempionatų prizininką, Kauno dziudo federacijos prezidentą Vaidotą Stankevičių, pravarde Smauglys. Kurį laiką jis buvo Draugystės gatvėje esančio „Senukų“ prekybos centro kaimynystėje veikusios įmonės „Kautena“ akcininkas.
Buvo metas, kai Kaune sklandė kalbos, jog „Senukų“ bendrovę finansuoja Smauglys. Viena galimų jo nužudymo priežasčių ir buvo negrąžinti kadaise į prekybos centrą investuoti pinigai.
Žmogžudystė − kaip filme
1999 metais Kaune nebuvo nužudytas nė vienas šešėlinio pasaulio atstovas, tačiau per 2000-ųjų aštuonis mėnesius užfiksuota apie dešimt nemažą visuomenės susidomėjimą sukėlusių žmogžudysčių.
2000 metų birželio 16-osios rytą Kauną sudrebinusi šešėlinio pasaulio autoriteto Ramūno Kuzmino (Ramaškės) žmogžudystė priminė veiksmo filmą.
Ramaškė žmonos Kristinos ir mažametės dukters, kuri vėliau padėjo sudaryti žudiko profesionalo fotorobotą, akivaizdoje į galvą buvo nušautas legendinio restorano „Metropolis“ kieme.
TIK FAKTAI
Atskleisti brutalias žmogžudystes prokurorams dažniausiai padeda patys banditai. Pastaruoju metu gaunama nemažai vertingos informacijos iš nusikalstamų grupuočių atstovų, kurie mainais už laisvę sutinka liudyti prieš savo bendrininkus.
Teigiama, kad Kaune veikę samdomi žudikai už atliktą kruviną darbą gaudavo 5–10 tūkst. JAV dolerių atlygį. Tokia buvo gyvybės kaina.
KITAME „BALSAS.LT SAVAITĖS“ NUMERYJE SKAITYKITE
Paslaptinga Daškės žūtis Vilniuje
Kas paskutinis Kaune krito nuo samdomo žudiko kulkų
