Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Algirdas Jakubčionis portalui tv3.lt pasakojo apie J. Stalino gyvenimą, mažiau žinomus faktus apie vaikystę, kai jam teko išgyventi raupus, smurtą šeimoje ir kitokias baisybes.
Sunki vaikystė
„Vaikystė jo buvo liūdna ir sunki. Pirmiausia, tai persirgo raupais ir liko raupuotas. Po to papuolė po vežimu ir susilaužė kairę ranką. Tą ranka ir liko visą laiką lyg sutraukta.
Taip pat ir du jo kojos pirštai buvo suaugę, o tai pagal tuometinį supratimą buvo velnio ženklas.
Iš tikro tėvas jį labai lupo, tačiau tai yra nesuprantama kodėl. Nes gruzinų šeimos labai myli vaikus. Dėl tokio smurto buvo daroma netgi prielaida, kad jo tėvas nebuvo tikrasis biologinis tėvas. Tai galbūt galėjo būti kas nors kitas. Ir nors įrodymų nėra ir niekada nebus, tokia versija išlikus.
Tėvas taip pat bandė jį įkišti dirbti į fabriką, tačiau ten jis niekaip nepritapo ir grįžo į savo gimtąjį miestelį“, – teigė A. Jakubčionis.
Motinos meilė
Meilę vaikui rodė tik jo motina, kuri stengėsi suteikti jam pilnavertį gyvenimą.
„Mama Staliną mylėjo beprotiškai. Ji dirbo dieną ir naktį dėl jo. Kai jis eidavo į mokyklą, buvo paruoštas ir aprengtas tvarkingiausiai.
Motina labai norėjo, kad Stalinas studijuotų dvasinėje seminarijoje. Jis taip ir padarė, tačiau vėliau išstojo. Oficialioje sovietinėje istorijoje rašoma, kad ten jis susidomėjo socialistiniais, revoliuciniais judėjimais ir būtent todėl nusprendė nebesimokyti seminarijoje, tačiau yra ir kita versija.
Žemutinio rango stačiatikių šventikai turi teisę vesti tik kartą, aukštesnieji vienuoliai vesti negali visai. Tai pagal kitą versiją Stalinas suvedžiojo vietinę merginą ir už tai buvo išmestas iš seminarijos, tačiau šios versijos patvirtinti negalima“, – teigė istorikas.
Nors Stalino motina ir rodė meilę savo vaikui, tačiau jam pasiekus karjeros, moteris buvo palikta viena.
„Iki motinos mirties su ja buvo susitikęs tik vieną kartą. Faktiškai jis ją paliko, nors ir davė gyventi buvusio Tbilisio generalinio gubernatoriaus namuose.
Tačiau moteriškė visą gyvenimą skurdo ir sakoma, kad visą gyvenimą miegojo metalinėje lovelėje, ir jai tokios prabangos nereikėjo“, – pasakojo A. Jakubčionis.
Žemino net ir savo vaikus
Profesorius pasakojo, kad paties Josifo Stalino vaikams patirti laimingos vaikystės taip pat neteko. Sovietų Sąjungos „didvyris“ juos žemino įvairias būdais.
„Su pirmąja žmona Stalinas susilaukė sūnaus Jakovo. Jis po metų mirė nuo šiltinės. Su antrąja žmona turėjo dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau Josifas žmonių nevertino, jie jam buvo niekas. Ne išimtis ir šeimoje.
Stalinas netgi buvo suformulavęs tezę, kad žmonių gailėti nereikia, o rusės mėgsta gimdyti ir tikrai prigimdys“, – teigė A. Jakubčionis.
Po nepavykusios sūnaus savižudybės Stalinas nė negalvojo suteikti pagalbos.
„Jis ne tik praliejo mases nekaltų žmonių kraujo, bet ir savo vaikų nevertino. Pirmasis Stalino sūnus bandė nusižudyti nusišaudamas, o Stalino moralas jam buvo – „Tu ant tiek niekam tikęs, kad net nusišauti negalėjai“.
Jo dukra būdama 16-os įsimylėjo 40-ies metų operatorių, o Stalinas dukros meilę išsiuntė į Sibirą, kad šis nesimaišytų. Ir plėšydamas meilės laiškus, siųstus dukrai nuo mylimojo, privedė ją prie veidrodžio ir pasakė „Tu pasižiūrėk, į ką tu panaši, o pas jį vien tik gražuolės moterys“. Tokius žodžius pasakyti 16-metei dukrai? Aš net nežinau“, – pasakojo istorikas.
Trečias Stalino vaikas, taip pat patyręs sunkų gyvenimą, prasigėrė ir mirė nuo kepenų cirozės.
Antroji žmona nusišovė
VU profesorius pasakojo, kad antroji Stalino žmona nusišovė po viešo vyro pažeminimo.
„Per Spalio revoliucijos parado minėjimą Stalinas įžeidinėjo savo žmoną. Vyras su žmona susiginčijo ir Stalinas, susukęs duonos rutuliukus, pradėjo mėtyti į ją. Ši užsiuto, išėjo ir grįžusi namo nusišovė pistoletu, kurį jai padovanojo brolis“, – pasakojo A. Jakubčionis.
Kadangi pistoletas buvo brolio dovana, jis buvo apkaltintas moters nužudymu ir sušaudytas.
Vis dar išlikusi versija, kad Stalino žmona buvo nušauta paties vyro, tačiau ši versija nepatvirtinta.
Slėpė kartveliškas šaknis
J. Stalino karjeros metu retušuojant nuotraukas buvo naikinami jo vaikystėje gauti raupsų randai.
„Stalino žmona Nadežda Alilujeva nusprendė, kad reikia numatyti Stalino portretą. Vyras su žmona nusprendė, kad Stalinas turi būti gražus ir įspūdingas. Tiek paveiksle, tiek vėliau nuotraukose Stalino veidas buvo retušuojamas, kad būtų paslėpti randai.
Jo ūsai taip pat niekada nebuvo vaizduojami pražilę, plaukai irgi visuomet juodi“, – teigė istorikas.
Rusijoje tuo metu vyravo tokia pagrindinė mintis, kad Rusiją turi valgyti rusas, dėl šių priežasčių J. Stalinas kaip įmanydamas bandė paslėpti savo kartvelišką prigimtį.
„Nuotraukose pradėjo nykti jo gruziniški veido bruožai, pradėjo ryškėti tik rusiški. Taip pat aktoriai, kurie vaidindavo Staliną filmuose, kalbėdavo be jokio gruziniško akcento, nors pačiam Stalinui nepavyko jo atsikratyti visą gyvenimą“, – pasakojo A. Jakubčionis.
Gėrimas tapo viena iš gyvenimo ypatybių
Stalino laikas buvo suformuluota tezė, kad ankščiau darbininkai gerdavo iš nevilties, o dabar gyvena džiaugsmingai, todėl iš laimės neprasigersi.
„Tai buvo ir savotiškas apdurninimas. Karo metais, pavyzdžiui, tiems, kurie eidavo į atakas, buvo duodama išgerti 100 gramų 60-ies laipsnių degtinės. Į atakas kareiviai eidavo anksti ryte, o rytais jų nemaitindavo, kadangi, jeigu žus, taip sutaupys maisto.
Tai ryte ant tuščio skrandžio kareiviai išgerdavo visą puoduką, nes mažesnių indų neturėdavo. O ir degtinės norma buvo nemaža. Tai išgėrę tą puoduką kareiviai keliaudavo į atakas“, – teigė A. Jakubčionis.
Remiantis istoriniais faktais, dėl šių išgėrimų žuvo didžiulis kiekis kareivių.
„Netgi yra faktas, kad vienas milijonas kareivių žuvo, kadangi į atakas eidavo girti. Jis tikslą pasiekdavo bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiais mirusiųjų kiekiais, o kai eini girtas į ataką, ne taip baisu ir mirti“, – pasakojo istorikas.
Potraukis 16-metėms
Su antrąja savo žmona Stalinas susipažino, kai jai buvo tik šešiolika.
„Stalinas, grįžęs iš tremties, apsigyveno seno bolševiko Alilujevo šeimoje. Jis turėjo dvi dukras ir viena iš jų buvo šešiolikmetė gimnazistė Nadežda. Jos akyse Stalinas save vaizdavo kaip didvyrį revoliucionierių, Sibiro kankinį ir panašiai.
Kadangi Nadeždos šeima jį priėmė kaip didvyrį ir juo žavėjosi, tai kai tau šešiolika metų, įsimylėti ne taip ir sunku tokį revoliucionierių. Staliną taip pat visada ir traukė tokios jaunos merginos. Jos atrodydavo brandžiau nei savo metų“, – pasakojo profesorius.
A. Jakubčionio teigimu, Stalinas paskutinį kartą ištremtas į Sibirą ten taip pat susirado šešiolikos metų merginą ir, tikėtina, su ja susilaukė vaiko.
