Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje inicijuota 2004 m. Jos paskirtis – atlikti onkocitologinį tyrimą vieną kartą per trejus metus visoms 25-60 m. moterims, nustatyti ikivėžinius pakitimus arba vėžį kuo ankstyvesnėje stadijoje, kol dar nėra simptomų ir juos išgydyti, tokiu būdu išvengiant vėlyvų stadijų vėžio bei mirčių nuo vėžio. Tai padeda trumpinti gydymo laiką, mažinti sudėtingo gydymo poreikį bei kaštus. Tačiau, kaip pabrėžia tyrimo vadovė – NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt – tam, kad prevencinė programa teiktų naudą, svarbi programos kokybė kiekviename jos etape: efektyvus tikslinės moterų grupės informavimas ir kvietimai, kokybiški onkocitologiniai tyrimai, tinkamas moterų stebėjimas ir, jei reikia, gydymas.
„Prevencinė programa mūsų šalyje vykdoma jau 16 metų, jai skiriama iki 1,9 mln. eurų per metus. Nepaisant to, Lietuva išlieka tarp Europos šalių su didžiausiais sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. 1987-2016 m. nuo šios ligos mirė 6399 moterys. Daugiau kaip pusė mirusių nuo šios ligos buvo 60 m. amžiaus ir vyresnės moterys, tačiau didelis mirtingumas stebimas ir tarp moterų iki 60 m., esančių programos tikslinėje grupėje“ , – kalbėjo R. Everatt.
Esminiai tyrimo rezultatai
„Naudodamos įvairių registrų duomenis, ištyrėme ir palyginome 715 moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje 2010-2015 m., ir 2145 to paties amžiaus nesirgusių šia liga moterų dalyvavimą prevencinėje programoje“, – sako R. Everatt.
Tyrimas parodė, kad prevencinė programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Nustatyta, kad dalyvavusių prevencinėje patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56% mažesnė lyginant su nedalyvavusiomis. Dalyvavimas patikroje itin sumažino mirties nuo pažengusių stadijų vėžio riziką bei riziką tarp 40 m. amžiaus ir vyresnių moterų.
Tačiau tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis moterų dalyvavo prevencinėje programoje. Tarp mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio, dauguma (71 proc.) nebuvo pakviestos dalyvauti rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas (19 proc.). Prevencinės patikros programos onkocitologinis tyrimas rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu buvo atliktas tik 12 proc. moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio. Lyginant su moterimis iki 40 metų amžiaus, vyresnės moterys programoje dalyvavo beveik du kartus rečiau.
Taip pat nustatyta nepakankama onkocitologinių tyrimų kokybė – daugiau kaip pusė jų, atliktų 3 metų laikotarpiu iki vėžio diagnozės, pokyčių nenustatė arba buvo neinformatyvūs. Tarp moterų, kurioms diagnozė buvo nustatyta patikros metu, net 71 proc. diagnozuotas pažengęs (II+ stadijos) vėžys – tai rodo, kad onkocitologinis tyrimas dažnai atliekamas ne kaip reguliarus prevencinis tyrimas, bet moteriai kreipiantis dėl kitų priežasčių (pvz., ginekologinių simptomų, nėštumo).
Onkoginekologė: siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, lankytis pas gydytoją būtina kas 3 metus (arba kaip rekomenduoja gydytojas)
Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga. Pavyzdžiui, Suomijoje ši liga yra kone eliminuota, tuo metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 450 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o beveik pusės pacienčių išgelbėti nebepavyksta.
„Tai yra baisūs skaičiai, turint omenyje, kad moteriai ši liga yra 100 proc. išvengiama, jei laiku nustatyti ikivėžiniai pakitimai. Moterys turėtų reguliariai dalyvauti prevencinėje programoje – kartą per 3 metus apsilankyti pas ginekologą, kuris paims tepinėlį onkocitologiniam tyrimui. Visgi mes, ginekologai, primename, kad moterys profilaktiškai pas ginekologą turėtų lankytis bent kartą per metus“, – ragino tyrimo bendraautorė NVI onkoginekologė Birutė Intaitė.
Nustačius ikivėžinius pakitimus kiekvienai moteriai parenkama individuali gydymo ar stebėsenos taktika. Gydytoja džiaugėsi, kad jaunos moterys vis labiau rūpinasi savo sveikata, tikrinasi reguliariai, nesibaimina tyrimo, nes žino, kad jis neskausmingas (onkocitologinio tyrimo metu paimtas tepinėlis ištiriamas laboratorijoje ir nustatoma, ar gimdos kaklelio ląstelės yra normalios, ar linkusios išsivystyti į vėžines). Visgi nerimą kelią vyresnės pacientės.
„Moterys, kurios jau peržengė menopauzės amžių, yra lygiai tiek pat pažeidžiamos, tačiau jos pas ginekologus atvyksta labai retai. Net nesant jokių simptomų pas ginekologą reikia visoms lankytis bent kartą per metus. Jei liga jau išsiduoda simptomiškai, tai išduoda pažengusią stadiją ir prastą diagnozę“, – perspėjo B. Intaitė.
Onkogeniniai žmogaus papilomos virusai (ŽPV virusai) yra pagrindinė ir pirminė gimdos kaklelio vėžio priežastis, susiklosčius tam tikroms palankioms sąlygoms. Daugelio tyrimų duomenimis, onkogeninių genotipų ŽPV randami iki 99,8 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, mėginiuose. Už šį revoliucinį atradimą 2008 m. Nobelio premija fiziologijos arba medicinos srityje paskirta garsiam vokiečių virusologui prof. Haraldui zur Hausenui.
„Lietuvoje, pabrėžiu, 11-metės mergaitės skiepijamos nuo ŽPV viruso, tačiau ne nuo gimdos kaklelio vėžio. Pagal vakcinų rekomendacijas galima skiepyti ir vyresnes moteris – iki 27-erių. Vėliau vakcinos imunogeniškumas ir saugumas yra susijęs su amžiumi ir tai dar yra tiriama“, – kalbėjo specialistė.
Nuo keliolikos mėnesių iki keliolikos metų – tiek gali užtrukti vėžio išsivystymas. Tačiau būna ir išimčių.
„Dabar turiu pacientę, kuri paskutinįkart tikrinosi praėjusių metų kovą – tada viskas buvo gerai. Šiandien jai diagnozuotas progresuojantis vėžys. Kiekvieno istorija – skirtinga, todėl reikia pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis rūpintis savo sveikata“, – pabrėžė B. Intaitė.
Rekomendacijos
Šis mokslinis tyrimas parodė, kad siekdamos sumažinti riziką mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, moterys turėtų reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
„Moterų, kurioms 3 metų laikotarpiu buvo atliktas prevencinės programos onkocitologinis tyrimas, mirties nuo šio vėžio rizika buvo reikšmingai mažesnė lyginant su moterimis, kurioms šis tyrimas nebuvo atliktas. Nustatyta, kad prevencinės programos patikra atliekant onkocitologinį tyrimą yra ypač efektyvi 40 metų ir vyresnio amžiaus moterų grupėje bei apsaugo nuo vėlyvos stadijos vėžio. Deja, tyrimas parodė, kad dauguma moterų negavo kvietimo dalyvauti prevencinėje programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu ir tik dalis iš gavusių kvietimą atvyko ir joms buvo atliktas onkocitologinis tyrimas“, – kalbėjo R. Everatt.
Rekomendacijos sveikatos politikams ir sveikatos priežiūros darbuotojams dėl efektyvios gimdos kaklelio vėžio prevencijos strategijos Lietuvoje:
Įdiegti nacionalinį vėžio prevencinės programos registrą. Tai leistų centralizuotai kaupti individualius duomenis apie prevencinę programą, siųsti kvietimus bei priminimus, gauti statistinius programos rodiklius bei informuoti/instruktuoti programos organizatorius ir dalyvius. Įdiegti efektyvią kvietimų sistemą. Moterims, neatvykusioms po pirmojo kvietimo ar esant neinformatyviems tyrimo rezultatams, turėtų būti siunčiami pakartotiniai kvietimai. Tai leistų padidinti moterų dalyvavimą prevencinėje programoje.
Įtraukti „sunkiai pasiekiamas“ moteris: 40 m. amžiaus ir vyresnes, kaimo gyventojas, kurių vėžio rizika yra didžiausia, o dalyvavimas prevencinėje programoje mažiausias. Padidinti tikslinės grupės amžių: įtraukti į patikros programą 60 m. ir vyresnes moteris, ypač niekada nedalyvavusias arba kurioms anksčiau onkocitologiniu tyrimu nustatyti pakitimai. Pagerinti programos onkocitologinių tyrimų jautrumą ir kokybės kontrolę.
Užtikrinti atvejų su diagnozuotomis ikivėžinėmis būklėmis ar vėžiu tinkamą sveikatos priežiūrą (pakartotiniai tyrimai, papildomi tyrimai, gydymas) ir kokybės kontrolę.
Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad įvairių nacionalinių registrų duomenys gali būti panaudoti visuomenei naudingiems tyrimams ir išryškina sistemingo ankstyvosios vėžio diagnostikos programų poveikio vertinimo ir stebėsenos svarbą. Tai šiuo metu negalima dėl kokybiškų duomenų trūkumo.
„Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri vykdo populiacinę prevencinę patikros programą, bet neturi nacionalinio prevencinės programos registro ir programos įgyvendinimo komandos. Lietuvoje už prevencinės programos organizavimą ir moterų informavimą bei kvietimą yra atsakingos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl programos veiksmingumas priklauso nuo moterų lankymosi gydymo įstaigose bei nuo gydytojų aktyvumo informuojant moteris apie gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Prevencinės programos registras bei efektyvi kvietimų-priminimų sistema yra itin aktualūs Lietuvai, kur sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai yra aukšti“, – rekomendacijas reziumavo viena tyrimo autorių
