Pastarosiomis dienomis visa šalis išgirdo gana dažnai kartojamus šių miestų pavadinimus. Panašiai, kaip pavasarį ir vasarą Garliava buvo kovos prieš teisėsaugos bejėgiškumą už mažos mergaitės likimą simboliu, taip dabar Ukmergė kyla ir rodo pavyzdį, kaip galima ir reikia vaduotis nuo savų išnaudotojų priespaudos.
Priespaudos tų, kurie sudarę nešvarius sandorius su nešvariais politikais visais įmanomais būdais ir toliau bet kokia kaina siekia pelnytis iš varganų žmonių. Ukmergės žmonės sukilo, ir palaikė miestui naudingus savivaldybės sprendimus, kad sugrąžintų šilumos ūkį jo teisėtam savininkui. Juk negalima tyliai sutikti su teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, atstovajaunčio ne valstybės ir žmonių interesus, bet savo buvusią darbovietę – „Laisvos rinkos institutą“ teiginiu, kad mano daiktas, jį išnuomavus, jau tampa nebe mano.
Pagal pono ministerio logiką, ginantį išskirtinai turtuolių ir neskaidrių verslininkų interesus, išeina taip, kad jei jis savo butą kam nors išnuomos, o po to persigalvos, tai nuomininkas ilgai galvos ir rezultate nuspręs, kad jis jo jam negrąžins, nes jam taip patinka.
Man teko būti Ukmergėje ir diskutuoti su miesto gyventojais, bei pas juos iš Vilniaus važinėjančiais „Miesto energijos“vadovais. Pokalbyje buvo panaudota įdomi detalė - diskusija apie įkeistą savivaldybės turtą bankui be jos žinios ir sutikimo. Vadovai net nemirktelėję pareiškė, kad savivaldybės turto jie neįkeitę, nes, pasak jų, to turto jau nelabai savivaldybei beliko.
Štai kur šuo pakastas – išsinuomavo bei vykdė veiklą, kurią ir toliau neblogiau galėjo vykdyti savivaldybės įmonė. Toliau keldami šilumos kainas gyventojams, sukaupė dideles lėšas taip vadinamų amortizacinių atskaitymų pavidalu. Už jas pirko įrengimus. Ir - Ostapo Benderio vertas veiksmas - tai jau skaičiuoja ne kaip savivaldybės nuosavybę, bet kaip privatininko.
Vėliau, įkeičia tą turtą (kur beatsirinksi kam priklauso?), gauna kreditą, jį naudoja kitų rajonų, o gal net kitų valstybių šilumos ūkiui pertvarkyti, ir kreditą bankui grąžina iš ukmergiškių surinktų pinigėlių. Pinigėlių - prakaitu ir krauju aplaistytų. Žmonės geriau už vilniečius supranta, kad jei šilumos kaina perdaug ir nesumažės, tačiau bent šilumos ūkis bus savivaldybės nuosavybė, ir pelnas, kuris skaičiuojamas milijonais, neis į privačią kišenę. Į tą kišenę, kuri nieko ypatingo nepadarė, kad būtų šildomasi efektingiau, o kainos būtų prieinamos.
Tautos ateities forumas ( www.taf.lt ) vienareikšmiškai remia ukmergiškių teisėtą kovą prieš brutualią kapitalo agresiją. Buvome Ukmergėje, buvome Vilniuje prie Prezidentūros, ir būsime visada, kol jie ją laimės. Ši kova - tai ne tik Ukmergės kova, tai pavyzdys visai Lietuvai, kaip reikia vienytis ir ginti bendrą visuomenės interesą. Susimastykite visi, kurių šilumos ūkį yra išsinuomavę privatininkai, tame tarpe ir Vilniuje. Jeigu vadovautis Ukmergės šilumininkų ir teisingumo ministro logika, tai jau ir vilniečiai gali nebesitikėti atgauti savo šilumos ūkį!?
Mes Lietuvoje matėmė visko - ir kaimo griovimo vajus, ir neblogų gamyklų naikinimo „pogromus“, ir itin gerų daiktų veltui atidavimą užsieniečiams, bet tokio atviro ciniško valdžios vyrų prisipažinimo - kam jie tarnauja - Lietuva dar nematė. Ponas premjeras Andrius Kubilius taip įsijautė į savęs panegiriką užsieninių kelionių metu (kaip lietuviai klusniai priima jo diržų, o tiksliau kylpų veržimo politiką), kad net nerausdamas pradėjo atvirai burnoti prieš Ukmergės savivaldybę, kodėl ji nusprendė gindama viešą interesą susigražinti jai priklausantį šilumos ūkį.
Jis kartu su R. Šimašiumi jau iš anksto žino, kas laimės bylas ir kiek prisiteis teismas. Suprantama, kada kalba eina apie milijoninę naudą, savaime aišku, kad nuspėti mūsų itin korumpuotų teismų būsimus sprendimus, nereikia būti dideliu išminčiumi. Tik visiškai neaišku, kam ponas A. Kubilius atstovauja? Pagal visą logiką, jis ir visa vyriausybė pirmiausiai privalo ginti viešąjį interesą. Bet tokiu gynimu net nekvepia.
O partijos vadovas A. Kubilius atstovauja didesnės dalies žmonių (bent jau taip deklaruoja) interesus, o ne kelių žmonių, kurie užsiima ne civilizuotu verslu, o naudodamiesi savo monopoline padėtimi tiesiog lupikauja. Nepamirškime, kad konservatoriai prieš rinkimus deklaravo skaidrią ir moralią politiką. Beje, įvertinus Vilniaus mero V. Navicko, taip pat gynusio purviną sostinės šilumos ūkio nuomos pratesimo istoriją, bei per šį skandalą pakliuvusio dar į kitą skandalą, ir A. Kubiliaus chamelionišką poziciją jį ginant, nebeverta niekuo stebėtis - ir natūralia reakcija Ukmergės atveju.
Natūralia reakcija ne rimtos valstybės, rimto premjero, o korumpuotų gaujų valdomos ir jos įkaitu tapusios šalies turtuolių marionetinės valdžios. Kaip dar šiems ponams pasisuka liežiuvis aiškinti apie solidarumą krizės salygomis, kai visas solidarumas užsibaigia algų, pensijų mažinimu, o turtuolių turtai didėja, ypač tų, kurie maitinasi iš valdžios kišenės.
Labai pamokamas ir antrasis pavyzdys - apie šiomis dienomis dažnai linksniuojamą miestą Alytų. Nors mums jau tampa įprastos merų ir jų kompanijų vagystės iš valstybės kišenės net neslapukaujant. Šioje plačiai nušviestoje istorijoje įdomiausi du aspektai. Pirmasis, tai Vilniaus valdžios reakcija - jos nebuvo jokios. Lyg vandens į burną prisisėmę, tylėjo kaip žuvys ir gražbyliai A. Kubilius su R. Šimašiumi, ir visi kiti, lyg tai jų neliestų. O kaip komentuosi, jei savi prisidirbo...? Matomai šalyje jau tapo norma niekuo nesistebėti, viską tyliai užglaistyti, o spec. tarnybos, laikas nuo laiko sudrebinančios eterį, lyg ir pademonstruoja savo energingą veiklą.
Tačiau yla iš maišo vis tiek išlenda. Štai ir antras šios istorijos aspektas. Klausimas - kodėl visiems žinomas jau kelių metų šio mero piktnaudžiavimas pastebėtas tik dabar? Ir kas svarbiausia, kodėl nieko nedaroma su 50 000 000 lt vagyste statant Vilniaus stadioną? Štai ir moralė, ir dvigubi standartai. Alytiškį suims, su niekuo nebesusipyksi, mat jis jau ir taip pats su visais susipykęs... O užkabinsi „tvarkiečių“ tvarkytą Vilniaus stadioną, kur ir asilui aišku, kad virš šimto milijonų litų nėra kur užkasti, žiūrėk, Seime dauguma pasikeis, ir dar pirtį užkurs.
Gal tai tik sutapimas, kad ir Alytuje, ir Vilniuje stadionai statomi vagiant itin stambiu mastu, tik Alytuje 500 000, o sostinėje 50 000 000, t.y. 100 kartų daugiau. Sostinė yra sostinė, juk žuvis pūva nuo galvos. Tik nuo to kvapo labai jau bloga darosi, net gyventi Lietuvoje nesinori. Keista, iš kur pas ponus valdžios vyrus toks imuntitetas kvapams, negi jiems nesmirda? Matomai smirda, bet šlamančiųjų garsai ir dosnūs rėmėjai artėjant rinkimams viską nustelbia. Norisi tada šių ponų ir paklausti - tai gal nebemeluokite, kad jūs einate į valdžią dirbti žmonėms, atstovauti jų viešą interesą? Geriau sąžiningai prisipažinti, jog einama į valdžią tam, kad tenkinti nedidelės saujelės turtuolių įgeidžius ir toliau turtėti, nes būtent jie ir yra tikrieji šios šalies šeimininkai. Jie kontroliuoja žiniasklaidą, o ši mūsų daugumos protus.
Tik matosi, kad mūsų politikai, labai drasūs prieš TV kameras, praranda tą drasą prieš savo sponsorius. Tačiau yra vilties, kad Ukmergė, o ne Alytus ar Vilnius taps pavyzdžiu visai šaliai, kaip žmonės veikdami vieningai gali laimėti ir apginti savo teisėtus interesus.
Tikiu, kad būtent jie taps tuo geruoju katalizatoriumi, ir kad kaip estfetę perėmę vilniečiai spalio 20 dieną, vieningai atėję į mūsų laisvės ir vienybės šauklio V. Kudirkos aikštę prie valdžios rūmų, pasakys visą tiesą, ką jie mano apie nebaudžiamas milijonines vagystes, šalies skurdinimą, katastrofišką bedarbystę ir masinę emigraciją. Mes ten susirinkę pasakysime, jog ponai valdžios žmonės meluoja sakydami, jog nėra kitos alternatyvos, kaip tik žmonių skurdinimas, kad saujelė turtėtų. Yra, ir ją mes žinome, bet jos realus įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų Vienybės. Prieš ją niekas neatsilaikys. Pasimokykime iš Ukmergės.
