Tautos Ateities Forumas išreikšdamas nemažos dalies Lietuvos žmonių nuomonę išplatina šį pareiškimą: mes visi esame liudininkai jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančios mūsų teisinės sistemos agonijos. Sistemos, kuri vietoj to, kad vykdytų teisingumą ir gintų daugumos Lietuvos gyventojų prigimtines teises dirbti ir oriai gyventi, paskendo savo grupinių interesų sprendimo liūne. Tai teisėjas išteisina girtuoklį vairavusį automašiną, turint kraujyje 1,87 promiles alkoholio, kitas pats važiuoja girtas, o grupė teisėjų paleidžia iš teismo salės jau kontrabandos legenda tapusį V.Karalių, kad šis toliau nekliudomai griautų šalies finansinius pamatus.
Teisingai sako liaudies išmintis"...varnas ,varnui akies nekerta...". Tą jau nebe pirmą kartą patvirtina šalies Konstitucinis Teismas. Šių metų birželio 29-ają KT priėmė sprendimą, kad teisėjų valstybinių pensijų, taip pat socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Deja, toks savų grupinių ir asmeninių interesų gynimo atvejis šalies istorijoje jau nebe pirmas. Panašiai buvo ir 2001 metais po Rusijos krizės.
Jie teigia, kad pagal Konstituciją teisėjams nustatytos socialinės (materialinės) garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą. Nežinau kokioje Konstitucijoje KT teisėjai tai rado parašyta, bet mes - ne. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra daug straipsnių pašauktų užtikrinti žmogaus teises, tame tarpe ir prigimtinę teisę dirbti ir užsidirbti, kad galėtai oriai gyventi.
Senatvėje gauti tokią pensiją, kad galėtai gražiai sulaukti savo gyvenimo saulėlydžio. Nieko Konstitucijoje neparašyta apie teisėjų kastos išskirtinumą iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus imunitetą.
TAF su pasipiktinimu pareiškia, kad KT teisėjai neleistai uzurpuoja jiems Konstitucijos nesuteiktos teisės ir amoraliai pažeisdami valdžių pasidalinimo principą įsikiša į Seimo kompetenciją. Tik Seimas turi teisę, kaip aukščiausia Tautos atstovybė, spręsti šalies finansines problemas ir nustatyti visos valstybės tarnybos, tame tarpe ir teisėsaugos institucijų, bei teisėjų atlyginimus.
Toks pasikartojantis KT įgaliojimų viršijimo atvejis ir savo materialinių interesų gynimas, paminant kitų šalies valstybinių institucijų darbuotojų teises, solidarumo krizės akivaizdoje principą – diskredituoja visą teisėjų korpusą. Šiuo sprendimu KT teisėjai pastatė save už įstatymo ir moralės normų ribų. Juk yra aiški norma, kad negalima būti teisėju savo byloje. Tačiau žvelgiant plačiau į šią problemą, tai ne KT kompetencijos klausimas. Priešingu atveju galima pasiekti tokią situaciją, kad teismai spręs kam ir kokias algas mokėti, bei prisiims tokius finansinius įsipareigojimus, kurių valstybė nebeįgalės vykdyti.
Esame įsitikinę, kad tokie KT veiksmai pažeidžia valdžių pasidalinimo principą, gimdo valstybės valdyme chaosą, o svarbiausia eilinį kartą pažemino teisėjų vardą ir suniekina paties KT idėją. Jie dabar nebeturi moralinio autoriteto aiškinti kitiems kas yra teisėta ir teisinga.
TAF kviečia LR Prezidentę, Seimą kitus visuomenės ir žiniasklaidos atstovus netylėti, nenuleisti negirdomis šio amoralaus poelgio ir duoti tam deramą demokratinėje valstybėje atkirtį. Jei to nepadarysime korupcija teisėsaugoje tik didės, o šios autoritetas visuomenėje kris.
