„Pirmiausia – savanoriškas kaupimas antrosios pensijų pakopos dalyviui. Tik jis pats raštišku prašymu gali tapti kaupimo dalyviu. Antras dalykas – savanoriškas pasitraukimas. Bet kas, bet kada gali pasitraukti iš pensijų pakopos. Ne pagal sąrašą, ne pagal ligą ar praradus pajamas. Jei tai yra laisvanoriška – tai mes turime padaryti liberaliai, kad žmogus pats galėtų pasitraukti“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sysas.
„Ir trečia – laisvanoriškas šios nepasiteisinusios sistemos finansavimas. Įmokas turėtų mokėti tik dalyviai ir jokių (valstybės – ELTA) dotacijų. Tos dotacijos dabar kažkodėl vadinamos skatinamosiomis įmokomis, aš suprantu, kad jos būtų taikomos visiems būsimiems pensininkams, bet dabar tai yra paprasčiausia dotacija ir net ne žmonėms, o daugiausia verslui“, – savo siūlymus pristatė socialdemokratas.
Politikas teigė, kad antroji pensijų pakopa lūkesčių nepateisino, todėl reikia pradėti mąstyti apie kitokį organizavimą, į kaupimą įtraukiant ir darbdavius. Anot jo, tokia praktika yra įprasta Vakarų Europos šalyse.
„Tuo Lietuva ir išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Jei pasižiūrėsite, kas daro įnašus į valstybinį socialinį draudimą, tai visose šalyse kai kur vien darbdaviai daro, kai kur darbdaviai ir darbuotojai, bet nerasite šalies, kur darbdaviai išvis nedalyvauja“, – aiškino jis.
A. Sysas tikino, kad antrąją pensijų pakopą Lietuvoje turėtų vykdyti ne pelno siekiantys verslai, o profesiniai pensiniai fondai. Pasak socialdemokrato, įstatyminė bazė tam jau yra paruošta.
„Antra pensijų pakopa Lietuvoje įvesta politiniu sprendimu ir politiniu sprendimu turi būti padaryta taip, kad ji tikrai būtų savanoriška, kad joje dalyvautų darbuotojai ir darbdaviai, kad iš jos atsirastų profesiniai pensiniai fondai, kas ir yra senosiose demokratijose“, – teigė jis.
„Profesinių pensinių fondų įstatymas priimtas berods 2008 ar 2009 metais. Praėjo 15 metų ir, deja, nei vienas profesinis pensinis fondas nėra sukurtas, nes darbdaviai neturi jokio intereso. Kam jiems dar iš savo pelno finansuoti būsimas darbuotojų pensijas?“ – sakė A. Sysas.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
