Lituanistų sambūrio diskusijoje „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“ A. Juozaitis išsakė mintį, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.
„Tegu elitas, partijos, kurios laimėjo rinkimus, dalijasi 13 ministerijų, o ši ministerija yra atiduodama švietimo bendruomenei“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Jo manymu, vyriausybės formavime dalyvauti prezidentui Konstitucija nedraudžia, tad tereikėtų politinės valios.
G. Nausėda sutiko, kad galėtų atsirasti patariamoji Švietimo taryba, kuri turėtų prezidento institucijos globą ir parinktų ministrą.
Prieštarauja pagrindiniam įstatymui
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius tv3.lt sakė, kad tokie pasiūlymai prieštarauja Konstitucijai, nes joje numatyta visai kitokia vyriausybės formavimo tvarka.
Pagal Konstituciją, prezidentas sudaryti vyriausybę paveda ministrui pirmininkui. V. Sinkevičiaus teigimu, svarbiausia, kad ministru pirmininku ir ministru gali būti tik tie asmenys, kurie turi Seimo daugumos palaikymą.
„Dabar šitas pasiūlymas visiškai sujaukia vyriausybės formavimo tvarką ir nesuprantama, kodėl vienas ministras išskiriamas. Kodėl vienos srities, o ne kitos. Kuo šitas ministras svarbesnis už kitus? Visi ministrai yra svarbūs, ir visi ministrai yra lygūs“, – tv3.lt kalbėjo profesorius.
Konstitucinės teisės eksperto teigimu, ministras pirmininkas dėl ministrų kandidatūrų gali tartis su kuo tik nori, tai jo asmeninis reikalas. Tačiau, V. Sinkevičiaus tvirtinimu, premjeras nėra įpareigotas teikti būtent tos kandidatūros, kurią kažkas jam siūlė.
„Tai nesuprantama nei konstitucinės teisės, nei teisės, nei logikos požiūriu“, – kandidatų pasiūlymu stebėjosi pašnekovas.
V. Sinkevičius teigė, kad prezidentas Seimui gali siūlyti tik tokią kandidatūrą, kuriai pritars valdančioji dauguma. Jei prezidentas Seimui pasiūlys ministrą, kuris koalicijai bus nepriimtinas, Seimas nepritars vyriausybės programai ir ministrų kabinetas negalės pradėti darbo.
„Tai nesusipratimas“, – A. Juozaičio ir G. Nausėdos išsakytas mintis apibendrino V. Sinkevičius.
Reikėtų keisti valdymo struktūrą
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktarė N. Putinaitė tv3.lt sakė, kad toks A. Juozaičio ir G. Nausėdos siūlymas yra bandymas surasti būdą, kaip išspręsti šiuo metu vykstančio mokytojų streiko metu išsakytą problemą: ministrės atotrūkis nuo švietimo bendruomenės ir prasta komunikacija su ja.
„Man atrodo, toks pasiūlymas labai primityvus“, – mano pašnekovė.
Politologė tvirtino, kad tokie svarstymai atsirado dėl valdančiųjų sprendimo ministrais skirti ne politikus, o profesionalus.
Tačiau, N. Putinaitės nuomone, ministrų pareigas einantys specialistai kaip tik įgyvendina premjero jiems pavestas užduotis.
„Jeigu ministras yra ne politikas, jis neprivalo pats priiminėti politinių sprendimų, kurie reikštų, kad reikia tartis su bendruomene, ją įtraukti į procesus ir ieškoti kompromisų iš anksto, o ne po to, kai sprendimai priimami“, – kalbėjo pašnekovė.
N. Putinaitė tv3.lt teigė, kad jei toks pasiūlymas būtų įgyvendintas, būtų svarbu, ko prezidentas tikėtųsi iš savo pasirinkto ministro.
„Ar jis norėtų, kad ministras įgyvendintų tam tikrus pokyčius besąlygiškai, ar jis tikėtųsi, kad jis bus politikas, kuris ieškos kompromiso“, – svarstė politologė.
Pašnekovė sakė, kad kandidatų pasiūlymo įgyvendinimas priverstų keisti valstybės valdymo struktūrą ir prezidentui reikėtų priskirti švietimo srities priežiūrą. Politologė dabartinę vyriausybės sudarymo tvarką, kai premjeras siūlo, o prezidentas skiria ministrus, vadina gera ir subalansuota.
„Tokius siūlymus vertinu kaip populistinius“, – apibendrino N. Putinaitė.
Valdantieji vis dar ieško švietimo ir mokslo ministro po to, kai premjeras Saulius Skvernelis atleido Jurgitą Petrauskienę. Laikinai šį postą užima susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 d. A. Juozaitis ir G. Nausėda oficialiai užsiregistravo kaip pretendentai į šalies vadovo postą. Kad galėtų tapti kandidatais, jiems reikia surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.
