„Informaciją perduodame visą Švietimo ministerijai. Procesas nėra lengvas, reikia suprasti, kad apimtis tikrai nemaža. Galiu pasakyti, tam tikrų ir trukdžių buvo“, – Žinių radijui antradienį sakė R. Masiulis.
Jis sakė, kad kai kurių įstaigų vadovai vykstant auditui atsisakė teikti duomenis kitai ministerijai, motyvuodami asmens duomenų apsauga.
„Kelios įstaigos – visų pavadinimų neatsiminsiu, bet Valstybinis studijų fondas, Švietimo aprūpinimo centras, duomenų nedavė. Argumentacija buvo – kas, mano nuomone, yra apsimestinis noras saugoti privačius duomenis – buvo aiškinama, kad saugome privačius duomenis, nes Susisiekimo ministerijos auditoriai nėra Švietimo ministerijos darbuotojai“, – sakė ministras.
R. Masiulis tai vertino kaip gynybinę poziciją ir sakė, kad panašios tendencijos pastebimos ir susisiekimo sektoriuje, kai įstaigos bando rasti teisinių priemonių gintis ir išvengti patikrinimų.
„Gal buvo viltis, kad naujas švietimo ministras nepratęs audito?“ – svarstė R. Masiulis.
Gruodžio viduryje Susisiekimo ministerijos auditoriai su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradeda Švietimo ir mokslo ministerijos bei jai pavaldžių 17 įstaigų auditą.
Vienas inicijuoto audito tikslų – ieškoti vidinių lėšų rezervų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir 17-os jai pavaldžių įstaigų viešiesiems pirkimams 2016–2018 metais buvo skirta 125,3 mln. eurų.
Šį auditą R. Masiulis pradėjo laikinai eidamas švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. Šiuo metu ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius teigia ketinąs nedelsdamas reaguoti, net nelaukdamas audito išvadų, jeigu paaiškėtų galimų piktnaudžiavimo faktų.
