„Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais. Esame susirūpinę, kad Vyriausybę konsultuoja siauras ekspertų ratas. Jaučiame pareigą ir atsakomybę padėti suvaldyti neigiamas COVID-19 pasekmes Lietuvai, mums rūpi, kad apie pandemijos valdymo priemones būtų atvirai diskutuojama iš teisės ir medicinos mokslo perspektyvos“, – rašoma kreipimesi.
Pradėti diskusijas STI siūlo nuo sistemiškos situacijos analizės.
„Kodėl taip skiriasi pacientų aptarnavimas skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, kam sekasi gerai, o kam nesiseka? Kokios priemonės viešose vietose didintų visuomenės saugumą, tačiau kartu būtų proporcingos ir nepriešinančios visuomenės? Kokie vadybiniai sprendimai ligoninėse užtikrintų racionalų lėšų naudojimą ir mažintų maksimalaus užguldymo įtampą? Kodėl, pavyzdžiui, Švedijoje kiekvienas gali lengvai perskaityti oficialias epidemiologines apžvalgas, o Lietuvoje jų nerasime? Tai – tik keli aspektai, kuriuos svarbu aptarti“, – teigiama politikams ir institucijoms adresuotame rašte.
Mokslinės konferencijos pirmoji diena buvo skirta teisininkų pranešimams ir diskusijai
Prašymą susitikti STI išsiuntė po to, kai 2021 m. rugsėjo 9–10 d. Sveikatos teisės institutas surengė mokslinę konferenciją „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“. Į konferenciją buvo kviesti įvairių valstybės institucijų atstovai ir ekspertai.
Mokslinę konferenciją pradėdamas Sveikatos teisės instituto vadovas, farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas teigė: „Mūsų tikslas – diskutuoti ir padėti rasti sprendimus. COVID-19 pandemijos valdymo rezultatai Lietuvoje yra vieni prastesnių ES.“
R. Jankūnas jau 20 metų yra LSMU farmakologijos dėstytojas, buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas, atsakingas už vaistų registraciją, klinikinius tyrimus ir farmakologinį budrumą, buvęs Europos Komisijos Farmacijos komiteto ir Europos Tarybos Vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų darbo grupės narys.
Ar tikrai Vyriausybė puikiai susitvarko ir jai nereikia diskusijos ar patarimų?
Pasak farmakologo doc. dr. R. Jankūno, daugelis COVID-19 valdymo priemonių yra abejotinos, o kai kurios – nemoksliškos ir net žalingos: „Kartais suabejoju, ar Vyriausybės tikslas yra valdyti COVID-19, ar jį platinti. Planuojama nemokėti ligos išmokų susirgusiems COVID-19, jei jie nėra pasiskiepiję? Kitaip sakant, nesiskiepiję susirgę žmonės, negalintys sau leisti likti be algos, skatinami slėpti ligą, eiti į darbą ir platinti virusus?“
Doc. dr. R. Jankūnas atkreipė dėmesį į viešoje komunikacijoje esančius neteisingus faktus, pavyzdžiui: „Korona Stop LT“ teigiama, kad vakcina nuo COVID-19 yra praėjusi trečiąją klinikinių tyrimų fazę. Netiesa. Trečiosios fazės tyrimai dar neįpusėję.“
Natūralu, kad darydama tokias klaidas nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija negali tikėtis visuomenės pasitikėjimo.
Pranešėjas citavo Harvardo universiteto epidemiologą prof. Martiną Kulldorffą, jog „antivakseriai“ per dešimtmečius nepadarė tiek žalos, kiek entuziastingi prievartinės vakcinacijos gerbėjai padarė per vienerius.
„Kaip dabar reikės įtikinti žmones skiepytis ištirtomis ir tikrai reikalingomis vakcinomis?“ – svarstė farmakologas.
Pandemijos valdymo aspektus aptarė ir teisininkai: konstitucionalistas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis ir advokatai dr. Justas Sakavičius bei prof. dr. Liudvika Meškauskaitė.
Nekaltumo prezumpciją keičia kaltumo?
Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis atkreipė dėmesį į laikmečio paradoksus: „Anksčiau vyravo nuostata, kad pagal Konstituciją teisių ir laisvių turime tiek, kiek jų neriboja valdžia. Dabar teisių ir laisvių turime tiek, kiek suteikia Vyriausybė tuomet, jei atitinkame jos nustatytas sąlygas. Antra, žmogus buvo laikomas sveiku, kol nebuvo požymių, kad jis serga. Dabar įtariama, kad žmogus serga, nebent jis įrodo atvirkščiai.“
Teisininkas aptarė ir valdžių padalijimo principo išsikreipimą specialiųjų teisinių režimų metu: „Šiuo metu pagrindines galias yra sukoncentravusi Vyriausybė: ji žmogaus teises riboti ir specialiąsias sąlygas įvedinėti pradėjo ne įstatymais, o Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais. Be to, dalis valdžios perleista Vyriausybės formuojamoms ekspertų taryboms, nors jos nerinktos ir neturi atskaitomybės.“
Galimybių paso idėja – Kinijos socialinių kreditų sistemos pavyzdžiu?
Advokatas dr. Justas Sakavičius konferencijos dalyviams priminė, kad galimybių paso idėja kilo ten pat, kur prasidėjo virusas – Kinijoje: „Kinijos požiūris į žmogaus teises specifiškas – šalyje galioja socialinių kreditų sistema. Ji leidžia stebėti žmonių elgesį (pavyzdžiui, kaip mokami mokesčiai, paisoma kelių eismo taisyklių ar šeimos planavimo politikos, ar dalyvaujama savanoriškoje veikloje, kokie yra apsipirkinėjimo įpročiai ir t. t.) ir jį reitinguoti, o reitingas lemia, kokios galimybės asmeniui priklauso. Asmuo gali nusipelnyti geresnių paskolų palūkanų, galimybės keliauti į užsienį, dirbti valstybiniame sektoriuje ar mokytis tam tikrose mokyklose ir kita.
2020 m. žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ šią sistemą pripažino ydinga ir keliančia grėsmę žmogaus teisėms.“
Pasak advokato, Lietuvoje galimybių paso dėka sudaromos prielaidos formuotis tokiai sistemai, nors galimybių pasas nėra vienintelė alternatyva pandemijos klausimams spręsti. Nors panašias sistemas taiko Prancūzija, Izraelis, Kinija, septynios JAV valstijos, Australija, kai kurios Kanados provincijos, tačiau Norvegijoje, Švedijoje, kitose Kanados provincijose panaši sistema netaikoma, o 21 JAV valstijoje ją taikyti verslams netgi yra uždrausta.
Taip pat J. Sakavičius apžvelgė Pasaulinės sveikatos organizacijos pristatytas COVID-19 sertifikatų techninių specifikacijų ir įgyvendinimo gaires, kuriose numatoma, kad net ir pandemijai pasibaigus galimybių pasas gali būti ir toliau naudojamas asmens sveikatos duomenų ir vakcinacijos kontrolei.
Iškreipta informacinė erdvė – infodemija
Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė sakė, jog šiandien susiduriame ne tik su medicininiais iššūkiais, su Konstitucija prasilenkiančiomis teisinio reguliavimo problemomis, bet ir su neregėta komunikacine krize – infodemija.
Ji atkreipė dėmesį į kelis svarbius momentus. Pirmiausiai – užsakomosios informacijos srautai.
„Užsakomieji straipsniai dabar veržiasi ten, kur turi būti skelbiama objektyvi informacija. Valdžia skiria didžiules sumas lojaliems leidiniams ir jie skelbia tai, už ką jiems sumokėta, nors ne visada nurodoma, kad tai – užsakyta informacija“, – pastebi advokatė.
L. Meškauskaitė atkreipė dėmesį į per didelį valdžios ir žiniasklaidos susibičiuliavimą bei nuo faktinės realybės atsiliekantį viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teisinį reguliavimą: „Populiarūs influenceriai ar informacijos platformos yra laisvi nuo daugelio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi.“
Pasak advokatės, šių veiksnių visuma tapo infodemijos priežastimi: „Šiandien didžiausias blogis yra ne liga, o visuomenės susipriešinimas. Kur vėliau dėsime visus tuos, kurie šiandien išvadinti buduliais ir antivakseriais?“
Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė kvestionavo privalomo vakcinavimo nuo COVID-19 teisėtumą ir aptarė susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Profesorius pabrėžė, kad nuolat cituojamos Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką bylos sprendimas Lietuvai nėra taikytinas, nes Teismas pabrėžė, kad sprendimas yra susijęs tik su seniai žinomomis vakcinomis nuo gerai žinomų ligų, be to, kiekviena šalis dėl vakcinacijos reguliavimo sprendžia pati pagal savo Konstituciją.
Konferencijos antra diena – medicinos mokslui ir gerajai sveikatos priežiūros praktikai
Konferencijoje buvo pasidalinta ir gerosios praktikos pavyzdžiais iš užsienio bei Lietuvos. Švedijos Karolinska institute besidarbuojantis epidemiologas dr. Andrius Kavaliūnas dalijosi patirtimi, kaip Švedijoje pavyko efektyviai suvaldyti pandemiją.
Gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė pasakojo, su kokiais iššūkiais karantino metu susidūrė onkologinėmis ligomis sergantys pacientai bei juos gydantys medikai ir kokie sprendimai padėjo juos įveikti.
Konferencijoje pranešimus skaitė visuomenės sveikatos prof. dr. Miglė Helmersen, akušerė- ginekologė prof. dr. Dalia Railaitė, LSMU Kauno ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė Rita Butylkina, Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Apie pandemijos metu kitusią žodžių reikšmę kalbėjo Holgeris Lahayne.
Renginio pranešimų įrašai skelbiami svetainėje (www.sti.lt).
Sveikatos teisės instituto ekspertai pabrėžia, kad nėra susiję su jokia politine partija ar judėjimu. Tačiau yra pasirengę teikti ekspertinę pagalbą tiek Vyriausybei, tiek partijoms, tiek kitoms politinėms jėgoms, kurios kreipsis.
„Mes įsipareigoję tik Lietuvai, laisvei ir demokratijai. Mūsų gretose yra skirtingų pasaulėžiūrų, skirtingų politinių pažiūrų ir vertybių žmonės, kuriuos vienija bendras požiūris į galimybių pasą ir kitas COVID-19 pandemijos valdymo priemones.“
