liudvika meškauskaitė

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Pirmadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Viešojoje erdvėje ne vienas visuomenę audrinantis klausimas aptariamas ir per svarbiausio Lietuvos įstatymo prizmę.

Sveikatos teisės institutas (STI) rugsėjo 13 d. kreipėsi į visas Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo ir plačiau padiskutuoti. „Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nusprendė sustabdyti verslo koncerno „MG Baltic“ ieškinio dėl žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji politinės korupcijos byla.

Teismas laikinai sustabdė civilinę bylą, kurioje verslo koncernas „MG Baltic“ ir saugumo pažymose minimi asmenys pareiškė ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir kitoms institucijoms. Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko bylos parengiamasis posėdis. Jose šalys išsakė įvairius prašymus, BNS informavo valstybei atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė. „Nutarta bylą sustabdyti, nes nagrinėjama daugiau panašių bylų, gali būti susijusių su šia byla“, – BNS sakė ji.

Žinomi Lietuvos advokatai skirtingai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nepaskirti advokato Giedriaus Danėliaus teisingumo ministru dėl jo veiklos politinės korupcijos byloje – vieni sako, kad šalies vadovė pažeidžia teisinės valstybės principą, kiti teigia, kad ji pagrįstai siekė išvengti interesų konflikto.

Lietuvos advokatai visuotiniame susirinkime Vilniuje rinks naują Advokatų tarybos pirmininką, Advokatūros organų narius. Advokatų tarybos pirmininko postą siekia užimti netrukus 62 metų sulauksianti advokatė Liudvika Meškauskaitė, antrosios kadencijos siekia ir dabartinis pirmininkas 42 metų Ignas Vėgėlė. Viešai skelbiamame sąraše kandidatu įvardintas ir 68 metų advokatas Leonas Virginijus Papirtis. Jis anksčiau jau yra ėjęs Advokatų tarybos pirmininko pareigas.

Žinoma šalies advokatė, socialinių mokslų daktarė Liudvika Meškauskaitė – tikra savo srities profesionalė, o sąrašas jos darbų ir pareigų galėtų būti tęsiamas be galo. Anaiptol, ne visi žino apie kitą, meniškai jautrią Lietuvos advokatūros savivaldos ir visuomenės veikėjos Liudvikos pusę. Pirmadienio vakarą ketvirtąją savo piešinių ant šilko kolekciją „Šilko džiazas“ pristačiusi moteris svečiams pasakojo, kad niekada neturėjo panašaus pomėgio.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prasidėjo teisminis procesas, kuriame „Vilniaus prekybos“ grupės atstovai prašo įpareigoti smulkųjį akcininką Mindaugą Marcinkevičių pripažinti, kad tam tikri jo žiniasklaidoje paskelbti teiginiai apie mokesčių vengimo schemas yra netiesa. „Vilniaus prekybai“ atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė tikina, kad jie kreipėsi į teismą dėl tokių teiginių, kurie esą neatitinka tikrovės ir daro žalą įmonei.

Lietuvos Advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė nelinkusi sieti Sergejaus Novikovo nužudymo su jo profesine veikla. Žinia apie Vilniaus centre nušautą advokatą S. Novikovą kolegas pasiekė tuo metu, kai neseniai išrinktas Advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis atostogavo užsienyje. Jo pavaduotoja – Liudvika Meškauskaitė – sakė esanti sukrėsta beprecedente žmogžudyste ir žadėjo, kad susirinkę Advokatų tarybos nariai suformuluos bendrą poziciją.

Naują Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo redakciją vertinantys ekspertai mano, kad politikai nuėjo klaidingu keliu. Nešvankybių ir žiaurumo žiniasklaidoje kontrolė esą bus pernelyg sudėtinga ir neefektyvi, ką jau kalbėti apie galimus žmogaus teisių pažeidimus.

Per rinkimus kandidatai į valdžią turi užpildyti specialias anketas ir pateikti apie save duomenis, kurie gali rūpėti rinkėjams. Tačiau mūsų valstybėje praktiškai nėra instrumentų, kad šios žinios apie kandidatus visada atitiktų tikrovę. Dažnai tai priklauso tik nuo kandidato sąžinės. Valstybė iš kandidatų reikalauja tik mažą dalį informacijos pateikti privaloma tvarka, o kitą dalį leidžiama surašyti savo nuožiūra.

Valdžios pradėtas įgyvendinti antikrizinis planas plonina ir advokatų kišenes. Pagal naująją tvarką kas mėnesį advokato pažymėjimus turintys teisininkai privalo mokėti 783 litus į „Sodros“ biudžetą ir 72 litų dydžio sveikatos draudimo įmokas. Tai tris kartus daugiau nei iki šiol. Ankstesnės įmokos sudarydavo 300 litų per mėnesį.

Riaušių dalyvius nemokamai ginantys advokatai pareiškė, kad pagrindinis jų tikslas ginti Lietuvos žmones. Pasak advokatų, jie gins ne tik įtariamus riaušininkus, bet ir nukentėjusius mitingo dalyvius, taip pat policijos pareigūnus. Advokatai teigė palaiką teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią, tačiau, neatlygintinai gindami įtariamus riaušių dalyvius, sieks pagelbėti jai suvokti, kad toli gražu ne viskas šalyje yra gerai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai (ŽTK), antradienį išklausę apžvalgininko Kęstučio Girniaus, sutarė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų jo atsiprašyti. Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kartą jau svarsčiusiam šį klausimą, siūloma įvertinti VSD veiksmus. „Gaila, kad NSGK tik išklausė ir aptarė klausimą, tačiau nebuvo priimta jokio sprendimo, manau, komitetas turėtų įvertinti VSD veiksmus“, - posėdyje sakė ŽTK narė liberalė Dalia Kuodytė.

Keturiolika Lietuvos advokatų sutiko nemokamai ginti sulaikytuosius dėl penktadienio riaušių prie Seimo. Tarp sutikusiųjų - ir visuomenėje žinomi gynėjai: Rimas Andrikis, Raimundas Lideika, Adomas Liutvinskas, Liudvika Meškauskaitė, Vytautas Sviderskis. Taip pat ginti galimus riaušių dalyvius sutiko Valdas Bliujus, Romaldas Brilius, Edmundas Budvytis, Juozas Čivilis, Vytenis Dziegoraitis, Saulius Juzukonis, Remigijus Merkevičius, Rolandas Misius ir Saulius Zakarevičius.

Vyriausybės programoje tarp kovos su korupcija priemonių esama nuostatos, kad papirkinėjamiems žiniasklaidos atstovams būtų taikomos tokios pat sankcijos kaip ir valstybės tarnautojams. Žurnalistai šiuos siūlymus vertina nevienareikšmiškai. Atlygį už palankią publikaciją arba nemalonios informacijos nutylėjimą gavusiems žurnalistams, redaktoriams ir leidėjams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Politologo Kęstučio Girniaus nuomonės reiškimo galimas varžymas, jeigu pasitvirtintų įtarimai dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) esą daryto spaudimo, gali būti grubus žmogaus teisių pažeidimas, teigia advokatė ir žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė.

Tiek nušalintojo prezidento Rolando Pakso, tiek korupcija įtartų Seimo narių slapta įrašytų pokalbių telefonu paviešinimas pažeidžia žmogaus teises, Seimo laikinajai tyrimo komisijai antradienį teigė žmogaus teisių žinovai.