Vieni uostamiesčio medikai uždirbs mažiau, kitiems tenka atsisveikinti su darbo vieta. Pacientams ligoninėse po pagalve teks slėpti storesnes pinigines, o norėdami išsitirti ambulatoriškai, turės įtikinti gydytojus, kad jiems tai būtina.
Tokias ir panašias pasekmes prognozuoja uostamiesčio sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovai, antradienį "Valstybės žiniose" perskaitę sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl lėšų paskirstymo sumažinus privalomojo sveikatos draudimo biudžetą.
Šis įsakymas pribloškė medikus - tikėjęsi, kad biudžetas mažės 6,4 proc., jie paskaičiavo, kad per mėnesį įstaigos gaus apie 11 proc. mažesnę sumą.
"Liūdna, labai liūdna. Nežinau, kaip mes gyvensim", - neslėpė slogios nuotaikos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė.
Nors įsakymas pasirodė tik gegužės 19-ąją, tačiau nauja finansavimo tvarka įsigalioja nuo gegužės 1-osios, - stebėjosi vadovė.
"Dabar neišvengiamas atlyginimų mažinimas, nors pagal įstatymus mes turėtume žmones iš anksto perspėti. Bet pasiruošti laiko neduota. Jau šį mėnesį gausime 11 proc. mažesnę sumą ir reikia galvoti, iš kur palopyti", - susirūpinusi vyriausioji gydytoja.
Šios įstaigos gydytojų vidutinis atlyginimas - 3600, slaugytojų - 1900 litų. Tačiau sumažinus bemaž visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius nuo vieno balo iki 0,89, jų atlyginimai sumažės 8-9 proc. Kiek tiksliai, vadovė kol kas pasakyti dar negalėjo.
"Geriau laikinai sumažinti atlyginimus negu atsisakyti kai kurių darbuotojų. Tikimės, kad kada nors pakilsime iš tos duobės, juk pergyvenome ne vieną krizę", - sakė L. Jankauskienė.
Įkainių sumažinimas, sakė ji, privers laikytis ir griežtos taupymo politikos: atidėti nebūtinus planinius pirkimus, mažinti nebūtinų tyrimų ir procedūrų skaičių, neatlikti virškvotinių paslaugų, ypač tų, kurios reikalauja daug sąnaudų, pavyzdžiui, rentgenografijos ir kt.
Ši taupymo politika, anot vadovės, pacientui atsilieps tuo, kad ilgiau teks laukti nemokamų konsultacijų. Be to, tam tikri tyrimai bus atliekami tik griežtai įvertinus jo reikalingumą.
Atleidžia gydytojus
"Nuo gegužės mėnesio visų paslaugų įkainiai sumažėjo apie 12 proc. Mūsų ligoninė kas mėnesį gaus 1,2 mln. litų mažiau. Tai yra labai daug", - piktinosi ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Nuo Naujųjų metų administracijai dėl mažinamo biudžeto tekę atleisti ne vieną darbuotoją, tarp jų - apie 10 gydytojų. "Tai darome ne per prievartą, susitariame su pačiais žmonėmis. Dauguma jų - pensinio amžiaus", - tikino jis.
V. Janušonio duomenimis, medikai atleidžiami ar atlyginimai mažinami ir kai kuriose kitose uostamiesčio gydymo įstaigose, tik vadovai tai esą linkę slėpti.
Jis patikino, jog atlyginimų darbuotojams kol kas nemažina, bet kas bus toliau - vienas Dievas žinąs.
Esant tokiai situacijai, prognozavo jis, nukentės ir pacientai - norint gauti medicinos paslaugą jiems teks neštis storesnes nei iki šiol pinigines - ligoninės visko apmokėti nepajėgsiančios.
"Reikia ligonių kasų atstovų, teigiančių, kad ligoninės turi viską pacientui apmokėti, paklausti, iš ko jos gali viską apmokėti. Be pinigų paslaugos, deja, suteikti niekas negali, reikės visiems spaustis - ir medikams, ir pacientams. Sutinku, kad valstybėje yra problema, bet galima buvo ją išspręsti ne sveikatos sąskaita", - savo nuomonę reiškė didžiausios uostamiesčio ligoninės vadovas.
Ypač sumažintas brangiųjų tyrimų - kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso - apmokėjimas. Tad neišvengiamai bus mažiau atliekama ir šių tyrimų, susidarys eilės.
"Ginsim pacientų interesus"
Alfridas BUMBLYS, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius:
Kaip iš 6,4 proc. pasidarė 11? 6,4 proc. mažinamas metinis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Kadangi keturis metų mėnesius mokėta 100 proc. suma, už likusius mėnesius visa mažinama suma išauga iki 11 proc.
Kaip įstaigoms verstis gaunant mažiau lėšų? Jos turės ieškoti galimybių, rasti rezervų. Su dauguma gydymo įstaigų vadovų esame jau kalbėję. Visi jie sakė rezervų ieškosią mažindami priedus, išleisdami darbuotojus nemokamų atostogų. Blogai, kad kai kurios gydymo įstaigos vos ne 80 proc. visos biudžeto sumos skiria darbo užmokesčiui. Tad ir rezervų reikėtų ieškoti šioje srityje. Juk nuo vaistų, nuo maitinimo nenuimsi. Jau ne vienas žmogus išreiškė nepasitenkinimą, kad gydymo įstaigos pradeda reikalauti kažkokių priemokų, nors dar biudžetas nebuvo sumažintas. Bet Konstitucija dar nepakeista. Net biudžetui sumažėjus jie neturi teisės to daryti. Problemą jie turi spręsti viduje, o ne pacientų sąskaita. O ir paslaugų kiekis neturi mažėti, turi išlikti tas pats, už jas tik mažiau bus mokama. Pacientas turi gauti tai, kas jam priklauso. Jų skriausti mes neleisime, kontroliuosime ir bausime už neteisėtas priemokas. Juk esame ne ligoninių, o ligonių kasa, tad ginsime ligonių interesus.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
