Šiemet jau sumažintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos biudžetas dar bus mažinamas ir kitąmet.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje svarstytas 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas. Biudžetas numatytas kiek mažesnis nei šiųmetis, bet Vyriausybė ragina dar labiau taupyti ir kaip įmanoma mažinti šio biudžeto išlaidas.
Valstybės draustiesiems
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sako, kad Panevėžio, taip pat ir Šiaulių biudžetai jau ir šiais metais yra gerokai mažesni už ankstesniuosius, dar kartą jie bus mažinami ir ateinančiais metais. Klaipėdos biudžetas išlieka stabilus, o štai Vilniaus ir Kauno kasmet didėja.
„Paaiškinimas paprastas – į šiuos didžiuosius šalies miestus vis atvažiuoja nauji gyventojai, o iš Panevėžio ir Šiaulių žmonės tik išvažiuoja – į sostinę ar į užsienį. Biudžetas priklauso nuo prie teritorijoje esančių sveikatos priežiūros įstaigų prirašytų gyventojų skaičiaus“, – sako J. Narbutas.
Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas sumažės dar ir dėl to, kad mažėja metinė valstybės įmoka už vieną draudžiamąjį. Valstybė savo lėšomis draudžia pensininkus, neįgaliuosius, moksleivius ir daugelį kitų socialinių grupių.
Šiemet už vieną draustąjį valstybė moka 733,2 lito, kitąmet ta suma sumažės iki 725,4 lito. Vis dėlto, jeigu dar kartą nebūtų mažinama valstybės biudžeto asignavimų suma, 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas būtų panašus į šių metų ir sudarytų 4,2 milijardo litų. Labiausiai šį sumažėjimą pajustų privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos – jų veiklai skirtos išlaidos mažėtų 5,8 procento.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa šiemet turi 500 milijonų litų biudžetą. Pasak įstaigos direktoriaus, gali būti, kad įstaigos išlaikymo išlaidos kitais metais sumažės 2 procentais.
„Nei sveikatos priežiūros įstaigos, nei jų pacientai blogų permainų neturėtų pajusti. Tačiau sveikatos priežiūros plėtros tikrai nebus. Nevyks, ko gero, ir restruktūrizavimas, sėkmingai vykdytas praėjusiais metais. 2012-aisiais svarbiausia bus išlaikyti dabartinį lygį, nesmukti žemyn“, – sako direktorius.
Pacientų vis mažėja
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė taip pat nemano, kad ateinantys metai pasižymės skaudžiomis permainomis.
„Sumažintą biudžetą, manau, pajus tik valdininkai. Sveikatos priežiūros įstaigoms žadama net balo vertę nuo 97 centų iki vieno lito padidinti. Tačiau verstis, be abejo, bus gana sunku, – neneigia direktorė. – Brangsta šildymas, atrodo, brangs ir elektra, o visos išlaidos mokamos iš tų pačių pinigų, kurie skiriami pagal prisirašiusių pacientų skaičių. Išsilaikysim, tačiau apie plėtrą negali būti nė kalbos.“
Pacientų miesto poliklinikoje mažėja nuolat. Ypač ženkliai pasijuto, kai iš draustųjų prisirašiusiųjų sąrašų buvo išbraukti visi emigravusieji. „Šiemet per pusmetį pacientų sumažėjo dar septyniais tūkstančiais“, – sako I. Čeilitkienė.
Pajamos mažėja, o išlaidų sveikatos priežiūros įstaigos turi vis daugiau. Net numatytas minimalių atlyginimų didinimas verčia griebtis už galvos. I. Čeilitkienė sako, jog nemažai darbuotojų, pavyzdžiui, valytojos, dirba už minimalų atlyginimą. „Minimalų atlyginimą padidinus, reikėtų gerai pagalvoti, iš kur paimti papildomai reikalingus 50 tūkstančių litų“, – teigia direktorė.
Ligoninėse – kuo mažiau
Nors pinigų sveikatos priežiūrai skirtoje kišenėje vis mažiau, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas nemano, kad pacientai dėl to nukentės. Didžiausia biudžeto dalis, kaip visada, bus skiriama sveikatos priežiūros įstaigoms. Antrojoje vietoje – išlaidoms kompensuojamiesiems vaistams, paskui – reabilitacijai, dantims protezuoti ir kitoms išlaidoms.
Artimiausias ir svarbiausias paciento ryšys yra su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis. „Norime, kad šių įstaigų gydytojai siektų kuo geresnių rezultatų. Dabar iš šimto gyventojų į ligoninę patenka 22, o siektinas rezultatas, kad ligoninės tereikėtų 18-ai žmonių iš šimto“, – direktorius sako, kad to nepavyks pasiekti per mėnesį ar kelis, tai ateities perspektyva.
Numatytos ir priemonės, pavyzdžiui, skatinamoji paslauga hipertenzijai gydyti.
„Jeigu šeimos gydytojas netinkamai gydo, ligonį ištinka hipertenzinės krizės, tuomet be ligoninės neišsiverčiama. Sėkmingai gydant, rodikliai būna geresni, ir už tai sveikatos priežiūros įstaiga bus skatinama papildomomis lėšomis“, – sako Ligonių kasos direktorius.
Siuntimus rašys
Miesto poliklinikos vadovė I. Čeilitkienė sako, jog ši skatinamoji paslauga neturėtų priversti manyti, kad siuntimų į ligoninę gydytojai tyčia nerašys. „Apie tai negali būti nė kalbos. Jeigu reikės, žmogus tikrai bus siunčiamas ir tyrimams, ir į ligoninę“, – tikina medikė. Tačiau priduria, kad ne viskas yra gydytojo valioje.
„Tokios ligos kaip hipertenzija gydymas priklauso ir nuo paciento, ne tik nuo gydytojo. Jeigu ligonis vykdys visus nurodymus, gers išrašytus vaistus, rezultatai bus akivaizdūs. Vien gydytojo pastangomis ligos nepavyks išgydyti“, – sako poliklinikos vadovė.
Ligonių kasa, mokėdama už šeimos gydytojų darbą, atsižvelgdavo ne tik į prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų asmenų skaičių, bet ir į atliktų paslaugų, tyrimų bei procedūrų kiekį. Finansiškai skatinti šeimos gydytojus už jų suteiktas paslaugas pradėta nuo 2003-iųjų.
Tuomet buvo papildomai skirta lėšų už ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, racionalų kompensuojamųjų vaistų išrašymą. Vėliau paslaugų, priskiriamų skatinamosioms, sąrašas ilgėjo. Dabar skatinama ir už hipertenzijos gydymą.
V. Janeliauskienė
