Tai Larsas Wahlundas teigė per oficialią ceremoniją Aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) penktadienį iškėlus Švedijos vėliavą, ši valstybė pasveikinta tapusi 32-ąja NATO nare.
Anot ambasadoriaus, Švedijos, ilgai vengusios stoti į Aljansą, „įtampos mažinimo politika pasibaigė“, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2021 metais parašė laišką, kvestionuojantį Švedijos teisę pačiai pasirinkti savo saugumo politikos kelią, o vėliau Maskva užpuolė Ukrainą.
„Švedijos narystė NATO nėra proceso pabaiga, tai – proceso pradžia. Mes gauname saugumo garantijas ir tuo pačiu teikiame saugumo garantijas. Švedija bus konstruktyvi ir lojali NATO narė“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas L. Valundas.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Švedijos narystė svarbi ne tik saugumo situacijai Baltijos jūros regione, ši valstybė savo kariniais pajėgumais sustiprins atgrasymą taikos ir krizės metu, prisidės prie stabilumo užtikrinimo visame Aljanse.
Pasak A. Anušausko, „Rusijos planas silpninti NATO suveikė priešingai“.
„Šiandien Aljansas tapo stipresnis, mūsų dvišaliai bendradarbiavimo ryšiai glaudesni ir kiekvienas iš mūsų gali jaustis saugiau. Esame tikri, kad, agresijos atveju, kartu gintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – KAM pranešime cituojamas A. Anušauskas.
Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.
Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.
JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare – įsigaliojo protokolas dėl valstybės prisijungimo prie Aljanso.
Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį.
