Užuot paskelbusi karantiną ar nepaprastąją padėtį, Švedija savo piliečių paprašė iš esmės savanoriškai laikytis socialinio atstumo, rašo užsienio portalas „Foreign Affairs“. Siekdama suplokštinti kreivę, Švedijos valdžia įvedė tam tikrus apribojimus - draudžiami daugiau nei 50 žmonių susibūrimai, neaptarnaujama prie baro, gimnazijose ir universitetuose taikomas nuotolinis mokymas ir taip toliau.
Tačiau Švedijoje buvo išvengta griežtų patikrų, baudų ar sustiprintos policijos kontrolės. Tiesa, švedų elgesys pasikeitė, bet ne taip drastiškai kaip kitose Vakarų demokratinėse šalyse. Daugelis restoranų liko atidaryti, nors juose lankosi nedaug žmonių, mažesni vaikai ir toliau lanko mokyklas bei darželius. Skirtingai nei kaimyninė Norvegija ar kai kurios Azijos šalys, Švedija neįvedė judėjimo stebėjimo technologijų ar specialių programėlių, taip išvengdama grėsmės privatumui ir asmens laisvei.
Tikslas – bandos imunitetas
Švedijos valdžia oficialiai dar nepaskelbė, kad jos tikslas – bandos imunitetas, kuris daugelio mokslininkų nuomone pasiekiamas, kai virusu perserga 60 procentų populiacijos. Tačiau imuniteto didinimas neabejotinai yra platesnės valdžios strategijos dalis, ar bent tikėtina pasekmė, paliekant atidarytas mokyklas, restoranus ir daugelį kitų verslų. Andersas Tegnellis, Švedijos Viešosios sveikatos agentūros vyriausiasis epidemiologas, prognozuoja, kad Stokholme bandos imunitetas gali būti pasiektas jau šį mėnesį.
Remdamasis atnaujintomis prielaidomis apie švedų elgesį, kurį keičia socialinio atstumo rekomendacijos, Stokholmo universiteto matematikas Tomas Brittonas skaičiuoja, kad 40 procentų gyventojų imuniteto šalies sostinėje galėtų pakakti, kad viruso plitimas sustotų, o tai galėtų nutikti jau birželio viduryje.
Viena vertus, Švedija giriama už tai, kad išlaikė bent iš dalies į normalią ekonominę situaciją panašią padėtį, kai tuo tarpu vidutinis mirčių skaičius vienam gyventojui čia yra mažesnis nei Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Bet kita vertus, pasigirsta ir kritikos už tai, kad Švedijoje mirčių skaičius vienam gyventojui viršija kitų Šiaurės šalių vidurkius, kad valstybė nesugebėjo apsaugoti savo vyresnio amžiaus gyventojų bei imigrantų. Pasak A. Tegnellio, slaugos ir senelių namų gyventojai Švedijoje sudaro 50 procentų visų mirčių nuo COVID-19 iš dalies todėl, kad daugelyje institucijų asmens apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kaukių, naudojimas buvo implementuojamas skausmingai lėtai.
Taip pat neproporcingai nukentėjo imigrantų populiacija, labiausiai dėl to, kad jie vidutiniškai gyvena skurdžiau ir dažniau dirba paslaugų sektoriuje, kur nuotolinis darbas neįmanomas. Tačiau Švedijos valdžia tikina, kad ilguoju laikotarpiu šalies mirtingumo rodikliai bus palyginti žemi. Pastangos suvaldyti viruso plitimą daugelyje šalių yra pasmerktos žlugti, ir galiausiai didžioji dalis populiacijos virusu visgi užsikrės. Kai didžioji pasaulio dalis bus apimta viruso antrosios dalies, Švedijoje blogiausia pandemijos dalis jau bus praėjusi.
Švedijos atsakas į virusą nebuvo idealus, bet šaliai pavyko skatinti imuniteto formavimąsi tarp jaunų ir sveikų žmonių, kuriems rimtos COVID-19 komplikacijos gresia mažiausiai, bei tuo pačiu metu suplokštinti kreivę. Intensyvios terapijos skyriai Švedijoje nebuvo perpildyti, o medikai, nors ir sunkiai dirba, bet bent jau nebuvo priversti rūpintis dėl poreikio prižiūrėti vaikus, nes vaikų darželiai ir pradinės mokyklos liko atidaryti.
Šalys imasi kopijavimo
Dabar daugelis kitų šalių ima kopijuoti tam tikrus Švedijos strategijos aspektus, nepaisant to, ar viešai jai pritaria. Danija ir Suomija jau atidarė darželius ir mokyklas jaunesnio amžiaus vaikams. Vokietijoje leista atsidaryti nedidelėms parduotuvėms. Italijoje netrukus bus atidaryti parkai, o Prancūzijoje planuojama leisti atsidaryti kai kuriems nebūtiniesiems verslams – ūkininkų turgeliams bei nedideliems muziejams, o taip pat mokykloms ir vaikų darželiams. Jungtinėse Valstijose, kur registruojamas absoliučiai didžiausias mirčių nuo COVID-19 skaičius, kai kurios valstijos jau laisvina apribojimus, raginamos prezidento Donaldo Trumpo, kuris šalyje skatina panašią sistemą, nepaisant to, kad viešai švediškąjį modelį smerkia.
Iš tiesų, daugeliu atžvilgiu apribojimus atlaisvinti verta. Dar kelerius metus skaičiuosime ne tik viruso, bet ir kovai su juo priimtų priemonių sąlygotą bendrą mirčių, bankrotų, atleidimų, savižudybių, psichinės sveikatos problemų, BVP ir investicijų nuosmukio bei kitų praradimų balansą. Turėtų būti akivaizdu, kad ekonominė ir socialinė karantino kaina yra milžiniška – EBPO skaičiavimais, dėl kiekvieno su pandemija susijusių apribojimų mėnesio išsivysčiusių šalių ekonomikos susitraukia po du procentus. Pasak EBPO, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, JAV bei Jungtinės Karalystės ekonomikos per metus susitrauks daugiau nei 25 procentais. Nedarbas jau siekia nuo 1930-ųjų nematytas aukštumas, o tai sukelia priešiškas politines reakcijas bei gilina socialinę atskirtį.
Karantino strategijos tiesiog nėra pakeliamos tokiam ilgam laikotarpiui, kokio greičiausiai prireiks vakcinai sukurti, o karantino atlaisvinimas sumažina ekonominį, socialinį ir politinį spaudimą. Tokiu būdu taip pat gali susidaryti imunitetas, kuris ilguoju laikotarpiu bus mažiausia blogybė iš visų kovos su COVID-19 būdų. Apie šią ligą vis dar daug ko nežinome, tačiau tos šalys, kurios dabar yra užsidariusios į karantiną, vėliau greičiausiais susidurs su naujais ir dar sunkesniais viruso protrūkiais. Jei šios šalys paseks Švedijos pavyzdžiu ir sieks bandos imuniteto, bendra pandemijos kaina bus mažesnė, ir pandemija greičiausiai baigsis anksčiau.
Švedijos kovos su COVID-19 strategija atspindi šios šalies savitą kultūrą, kurią kitur pakartoti gali būti sudėtinga. Ypač sunku už Skandinavijos ribų perkelti pasitikėjimą oficialiomis rekomendacijomis ir asmeninės piliečių atsakomybės jausmą. Švedija yra ypatinga šalis, išsiskirianti aukštu pasitikėjimo lygiu ne tik žmonių tarpe, bet ir tarp žmonių bei valdžios institucijų. Gali būti, kad švedai yra linkę savanoriškai rekomendacijų laikytis taip rimtai, kaip kitose šalyse nebūtų įmanoma.
Švedai taip pat vidutiniškai yra sveikesnė tauta, nei daugelis kitų, todėl kitose pasaulio šalyse gali prireikti papildomų atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti silpnesniuosius. Karantino apribojimus atlaisvinančios šalys taip pat turėtų mokytis iš Švedijos klaidų su vyresnio amžiaus asmenimis bei imigrantais – slaugos įstaigas reikia aprūpinti kaukėmis ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis, būtina labiau akcentuoti rizikos grupei dėl ligų ar amžiaus priklausančių paslaugų sektoriaus darbuotojų apsaugą. Tačiau dėmesys turi būti sutelkiamas į tai, kaip apsaugoti rizikos grupės asmenis nuo gresiančio pavojaus, o ne į ištisos visuomenės uždarymą į karantiną.
Pamokos sunkiuoju būdu
Mokslininkai vis daugiau išsiaiškina apie virusą ir valdžios įstaigos vysto naujus ir geresnius būdus kovoti su užkratu – pavyzdžiui, bandos imuniteto apskaičiavimui reikalingi parametrai keičiami taip, kad būtų įvertinami ir elgesio pokyčiai. Pateisinamų priežasčių visuotiniam karantinui lieka vis mažiau ir mažiau. Net ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje, kur rizikos grupės asmenų yra daug daugiau, apsaugoti šiuos žmones kainuoja daug mažiau, nei priversti visus likti namuose. Galų gale, prasiskinti kelią į bandos imunitetą reiškia apsaugoti pažeidžiamuosius. Švedija to išmoko sunkiuoju būdu, tačiau dabar situacija šalyje suvaldyta.
Visuotinis karantinas daugelyje šalių darosi nebepakenčiamas ir daug kur suvokiama, kad vienintelė realistiška išeitis yra pandemiją suvaldyti, o ne ją įveikti, todėl vis daugiau šalių atsiveria. Mirčių skaičių sumažinti padeda sumanios socialinio atstumo laikymosi sistemos, kurios leidžia neperkrauti sveikatos apsaugos sistemų, efektyvesnis susirgusiųjų gydymas bei geresnė rizikos grupės žmonių apsauga. Bet vis dėlto, platesnis, ir galiausiai – bandos, imunitetas gali būti vienintelis realistiškas būdas, kaip apsiginti nuo viruso, jei tik tuo tarpu pavyks apsaugoti pažeidžiamiausias žmonių grupes. Kad ir kokį pažymį rašytume Švedijai už pandemijos suvaldymą, kitos šalys pradeda pastebėti, kad ši šalis – jau kreivės priešakyje.
