Šiandien Seime svarstomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 19 straipsnio papildymo projektas, kuriuo numatoma nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto (toliau – periodiniai leidiniai).
Manoma, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas periodiniams leidiniams sudarytų palankesnes sąlygas spaudos verslui, sumažintų pastarųjų kainą bei sudarytų geresnes sąlygas asmenims įsigyti periodinius leidinius, o tai ypač aktualu regionuose.
Šios įstatymo pataisos palengvins spaudos leidybos sąlygas, sumažinus apmokestinimą, sumažės ir galutinės leidinių kainos vartotojams. Periodinė spauda taps lengviau prieinama platesniam skaitytojų ratui, ją galės įsigyti įvairių socialinių grupių gyventojai. Kokybiška ir atsakinga periodinė spauda aktyviau prisidės prie žmogaus pasitikėjimo savimi, pasididžiavimo savo šalimi, jos laimėjimais ir labiau prisidės prie Lietuvos žmonių bendrumo jausmo didinimo.
Diskusijoje dėl šio įstatymo projekto dauguma Seimo narių palaiko lengvatų spaudai didinimą.
Opozicinės Tvarkos ir teisingumo (TT) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino pritarti pataisoms dėl PVM mažinimo, ypač spaudai.
„Mums kartu reikia pripažinti, kad visiems vienodas PVM įvedimas per naktinę reformą, buvo rimta sisteminė klaida, padariusi didžiulius nuostolius, tiek ūkio vystymuisi, tiek kultūrai. Turime aiškiai pasakyti ir sugriauti premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės skleidžiamą mitą, kad mes darome kažkam tariamas PVM lengvatas“, – kalbėjo jis iš Seimo tribūnos.
Jo tarimu, išimtys galbūt ir yra blogai, kai vienodomis sąlygomis vieniems skiriami vienoki mokesčiai, kitiems – kitokie, tačiau būtina suprasti, kad Lietuvoje visos verslo rūšys nėra plėtojamos vienodomis sąlygomis.
„Ar galima vienodai traktuoti traktoriaus detales, kurių gali įsigyti bet kur, ir poezijos knygą ar laikraščio išleidimą“, – kėlė retorinį klausimą jis.
V. Mazuronis pabrėžė, kad neišmintingas valdančiosios daugumos užsispyrimas ir nesuvokimas skatina remti kaimyninę Lenkiją, kur žmonės važiuoja apsipirkti ir kartu „pumpuoja“ milijonus į kitą šalį.
„Naikindami PVM tarifus, naikiname spaudą ir stumiame ją bankroto link, darome ją kokybiškai prastesnę, atidarome erdvę pigiai ir masinei kultūrai, o po to piktinamės, kaip auginami mūsų vaikai ir anūkai“, – konstatavo TT frakcijos seniūnas.
Savo ruožtu, Liberalų sąjūdžio (LS) narys Kęstutis Glaveckas pasisakė prieš įstatymo projektą.
„Kiekvieną kartą, kai ateina rinkimai, Seimas pasidalija į dvi puses – poziciją ir opoziciją. Opozicija ima siūlyti lengvatas, atrodo patraukliai, o tie, kurie nepritaria – „negeriečiai“ ir jiems balai rinkimuose nepriklauso“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad Lietuva neturi pakankamai politinės patirties ir todėl nėra bendros atsakomybės už situaciją.
Jo paskaičiavimais, šis įstatymo projektas pareikalautų 1 mlrd. litų, kai iš viso į biudžetą gauti 9 mlrd. litų, vadinasi tai prilygtų 10 proc. visų pajamų.
Taip pat jis akcentavo, kad tai vienas svarbiausių mokesčių, kurio administravimas yra labai brangus dalykas. „Jeigu padidintume lengvatas, padidintume keliais milijonais ir administracines išlaidas. Nepamirškime ir tarpšakinės konkurencijos – vienai prekių grupei duodame PVM lengvatą, kitoms neduodame, tuo metu viena gamintojų grupė turi vienas privilegijas prieš kitas, tas negerai“, – argumentavo jis.
Pasak jo, Lenkijos pavyzdys taip pat nėra tinkamas, nes Lenkijoje kainos sumažintos dėl devalvacijos, o ne tarifų. „Jei Lietuva norėtų konkuruoti, reikėtų kalbėti ne apie PVM mažinimą, o apie mūsų monetarinės politikos keitimą. Mes negalime pririšti lito prie zloto, tai būtų neprotinga“, – tikino K. Glaveckas.
Seimo narys tik pritarė, kad spaudos sferai lengvatos yra reikalingos, bet taikyti lengvatas visoms kitoms sferoms dabartinei mūsų ekonomikai būtų nepakeliamas, destabilizuotų ekonomiką, priverstų skolintis.
Socialdemokratės Birutės Vėsaitės manymu, jau seniai vėluojama priimti šį įstatymo projektą, nes „žiniasklaida jau nukraujavo“.
„Buvo atleisti žmonės iš darbo, buvo sumažinti atlyginimai žurnalistams, šitą neteisybę reikėtų sutvarkyti, nes tai žmogaus teisių pažeidimas ir žmonių atribojimas nuo informacijos“, – piktinosi ji.
B. Vėsaitės nuomone, šią lengvatą jau reikėjo įvesti vakar, nes šiandien Lietuvos gyventojai apie 37 proc. visų pajamų išleidžia maistui, PVM dydis smogia vargingiausiems gyventojams.
„Man teko būti Suvalkuose. 8 val. užėjau į prekybos centrą – ten dominavo lietuviškai kalbantys žmonės. Pažiūrėjau, ką kraunasi į bagažines – jos buvo pilnos. Mūsų žmonės neperka mėsos pas mus, neperka pieno produktų, bausdami savo gamintojus“, – pasakojo ji.
Anot B. Vėsaitės, svarbiausia atkurti lengvatinį PVM spaudai, bet būtina galvoti ir apie PVM šviežiai mėsai, kad būtų palengvintas gyvenimas tiek žmonėms, tiek mėsos perdirbėjams.
Saulius Stoma taip pat pritarė diferencijuotų mokestinių lengvatų priėmimui. „Siūlau įvertinus visa tai, kad įvyko Lietuvoje po mokesčių reformos, pagaliau suprasti, kad lengvatos nėra apriorinis blogis, jeigu jos teisingos, subtiliai diferencijuotos, skatina tas sritis, kurias reikia skatinti“, – sakė jis.
Savo nuomonę jis argumentavo tuo, kad mokestinėmis lengvatomis naudojasi visas pasaulis, ekonomistai paskaičiuoja, kam verta padaryti nuolaidas, kad galėtų atsigauti tam tikros sritys, arba atsilikusios, arba socialiai reikšmingos.
„Mūsų mokesčių reforma tai sričiai (žiniasklaidos – aut. past.) smogė skaudžiausiai. Tai atsiliepė mūsų demokratijos kokybei, kultūros kokybei ir tai yra esminis dalykas. Jeigu mes nesuprantame, kad tai sritis, kurią reikia palaikyti, ką mes apskritai suprantame apie valstybės valdymą“, – stebėjosi S. Stoma.
Po svarstymo Seimas pritarė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui mažinti PVM spaudai. Taip pat svarstomas ir parlamentarės Agnės Zuokienės pasiūlymas įvesti PVM lengvatą viešajam transportui.
Už tokį įstatymo projektą po svarstymo balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė 7.
Dėl siūlymo taikyti lengvatinį PVM tarifą keleivių vežimo, Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms nuspręsta kreiptis į Vyriausybę išvados.
