„Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti. Todėl svarstome galimybę pakeisti reglamentavimą tuo požiūriu, kad, jeigu tu vieną kitą kartą atsisakai normalaus, gero darbo pasiūlymo, kuris būtų nuo minimalaus iki vidutinio darbo uždarbio, tai apriboti galimybes likti Užimtumo tarnyboje registruotu bedarbiu tam tikrą laiką.
Bet tai liečia tuos žmones, kurie negauna jokių išmokų, tiesiog yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir nebūtinai turi realias paskatas dirbti arba dirba šešėlinėje darbo rinkoje“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo M. Navickienė.
Ministrės teigimu, šiuo metu apie pusė Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų gauna nedarbo išmokas arba socialinę paramą.
„Visi kiti žmonės negauna nieko. Vadinasi, jie yra registruoti užimtumo tarnyboje dėl to, kad pirmojo karantino metu buvo dosnios 200 eurų išmokos ar kitos paskatos tiesiog registruotis į Užimtumo tarnybą.
Mano įsitikinimu, šitoje vietoje mes turime maksimaliai dėti kaip įmanoma daugiau iš Užimtumo tarnybos pusės paskatų įdarbinti ir aktyvinti tuos žmones, kurie dabar gauna nedarbo socialinį draudimą, yra neseniai atleisti iš darbo ir gali gauti antrą galimybę dirbti“, – sakė M. Navickienė.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad darbdaviai masiškai praneša nerandantys darbuotojų.
Rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 211,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,7 proc. arba 15,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. rugsėjo 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 10,4 proc. arba 24,4 tūkst.
