Įmokų tarifai nuo 2019 m. keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto.
Įmokų sujungimas – tai įrankis šešėlio mažinimui darbo santykių srityje. Kai socialinio draudimo įmokos padalintos tarp darbuotojo ir darbdavio, gali susidaryti įspūdis, kad kiekviena pusė yra atsakinga už savo dalies įmokų mokėjimą, nors tai įmokos nuo vieno darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.
Stipresnioji darbo santykių pusė gali siūlyti silpnesniajai tartis dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo mainais į „vokelį“. Taip darbuotojas praranda dalį socialinių garantijų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, dingsta paskata stipresniajai pusei tartis dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“.
Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad 2019 metais mokestinė našta dirbantiems pagal darbo sutartį turėtų mažėti.
Išmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims
Savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį. Dėl šios priežasties siūloma plėsti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamąją bazę iki 100 proc. pajamų ir nustatyti metines 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio įmokų lubas, kurios yra aktualios kai kurioms savarankiškai dirbančių asmenų grupėms. 43 VDU įmokų lubos po reformos iš esmės atitinka 28 VDU lubų lygmenį, kuris egzistuoja šiuo metu.
Pažymėtina, kad didžiajai daliai savarankiškai dirbančių asmenų kitais metais liks galioti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, išskyrus individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, TŪB, KŪB narius (jiems bus taikomas 20 % GPM) ir verslo liudijimų turėtojus, kurie nusiperka verslo liudijimą pagal savivaldybių nustatytus įkainius. Įprastas GPM tarifas kitais metais sieks 20 % bei 27 % pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU per metus.
„Siūlomi pokyčiai savarankiškai dirbantiems asmenims yra iš esmės techninis pokytis, kurio reikėjo dėl to, kad po mokesčių reformos sumažėjo įmokų tarifai, o gyventojų pajamų mokestis šiai asmenų grupei su viena išimtimi išliko mažesnis. Jeigu nieko nebūtume keitę, tai būtų sudarę sąlygas plėstis vadinamajam „gyvulių ūkiui“ mokesčių sistemoje. Išplėtus mokesčių bazę daliai savarankiškai dirbančių asmenų grupių apmokestinamoji našta išlieka panaši, kitiems nežymiai išauga, dar kitiems – netgi sumažėja“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Ar keisis apmokestinamoji našta?
Remiantis skaičiavimais, apmokestinamoji našta asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir užsiimantiems individualia žemės ūkio veikla liks apytiksliai ta pati, nežymiai išaugs asmenims, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo, taip pat mažųjų bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams, TŪB ir KŪB nariams.
Tačiau įmokų ir mokesčių našta mažės šeimynų dalyviams, ūkininkams, kurie nedeklaruoja pajamų ir verslo liudijimų turėtojams. Pažymėtina, kad Vyriausybė apsisprendė atsisakyti verslo liudijimų auklių paslaugoms, statybos darbams bei transporto priemonių remontui.
2018 m. birželio mėnesio duomenimis, individualią veiklą vykdančių asmenų Lietuvoje yra apie 68,8 tūkst., asmenų, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo – apie 7,6 tūkst., mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, TŪB ir KŪB narių – 3,4 tūkst., šeimynų dalyvių – 78, individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 8,1 tūkst.
Su verslo liudijimais dirba apie 45,9 tūkst. asmenų, iš jų apie 22 tūkst. teikia auklių paslaugas, vykdo statybos darbus ar užsiima transporto priemonių remontu.
