Koronaviruso situacija:
* COVID-19 patvirtinta dar 1388 žmonėms, mirė 36 sirgusieji – tai didžiausias paros mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Rekordinis mirčių skaičius (16) nustatytas ir kaimyninėje Latvijoje.
* Jungtinė Karalystė pradėjo skiepyti savo gyventojus COVID-19. Pirmiausia skiepijami vyresni nei 80 metų asmenys, slaugos namų darbuotojai ir sveikatos priežiūros bei socialinės globos darbuotojai. Britanija yra užsakiusi 40 mln. preparato dozių, kurių pakaks paskiepyti 20 mln. žmonių. Suleidus pirmą vakcinos dozę, po 21 dienos bus reikalingas antras skiepas. Pirmąją partiją sudaro 800 tūkst. vakcinos dozių. Jungtinė Karalystė yra viena iš labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių, nuo šios ligos jau mirė daugiau kaip 61 tūkst. žmonių.
* Australijos valdžia dėl koronaviruso pandemijos antrosios bangos dar trims mėnesiams, iki kovo 17-osios, pratęsė tarptautinių kelionių ir kruizų draudimą.
Vyriausybės programa. Seimui pateikta naujosios Vyriausybės programa. Ministrų kabinetas gaus įgaliojimus veikti, kai jį patvirtins Seimas, tai gali įvykti ketvirtadienį. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad jos Vyriausybė „ateina ne revoliucijų daryti“, todėl kai kurie darbai bus tęsiami toliau. Ji žadėjo, kad kadencijos pradžioje inicijuos nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis programą sukritikavo kaip neambicingą ir stokojančią naujų idėjų.
Pensijų augimas. Seimas įtvirtino pensijų indeksavimo tvarką. Pakeitimų reikėjo, nes pagal dabartines nuostatas dėl ekonomikos smukimo pensijos nebūtų augusios. Pagal naująjį įstatymą, 2021 metais pensijos didės vidutiniškai 34 eurais.
Bauda ministerijai. Konkurencijos taryba skyrė Teisingumo ministerijai 45 tūkst. eurų baudą už jos nustatytas notarų paslaugų atlygio „grindis“, nes tai apribojo konkurenciją. Ministerija taip pat įpareigota per pusmetį pažeidimą pašalinti. Teisingumo ministerija žada sprendimą skųsti. Pasak jos, atsisakius minimalių ir fiksuotų atlyginimo dydžių notaro paslaugos gali pabrangti ir tapti mažiau prieinamos būtent socialiai pažeidžiamiems asmenims, o minimalių įkainių praktika taikoma ir kitose valstybėse.
Kalėdinės dovanos. Gyventojų apklausa parodė, jog, nepaisant ekonominio neapibrėžtumo dėl pandemijos, dovanoms jie šiemet ketina skirti daugiau pinigų negu praėjusiais metais. Vidutinė vienos dovanos kaina turėtų siekti 27,8 euro – 13 proc. daugiau nei pernai, o bendra suma visoms dovanoms turėtų išaugti nuo 99 eurų iki 108 eurų.
Permainos prokuratūroje. Seimas prezidento teikimu pritarė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atleidimui iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė jo neskirti antrajai kadencijai, naujo kandidato pavardė kol kas nepaskelbta.
Valinsko įvertinimas. Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko, verslininko, laidų vedėjo Arūno Valinsko galimo neapykantos kurstymo. Teisėsauga vertino jo pareiškimą laidoje, kad reikėtų šaudyti tokius žmones kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Prokurorė nusprendė, kad A. Valinskas galimai pažeidė etikos bei moralės normas, tačiau nėra pagrindo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Lenkijos žiniasklaida. Lenkijos valstybės valdomas naftos koncernas „Orlen“ įsigijo didžiausią šalies regioninių ir vietos laikraščių platinimo agentūrą „Polska Press“. Tai kelia nerimą dėl žiniasklaidos laisvės padėties, nes Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ jau yra sulaukusi kritikos dėl žiniasklaidos vertimo vyriausybiniu ruporu.
Lukašenkos pyktis. Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad apskųs teismui Tarptautinio olimpinio komiteto draudimą jam dalyvauti olimpiniuose renginiuose. A. Lukašenkos vadovaujamam Baltarusijos nacionaliniam olimpiniam komitetui sankcijos įvestos konstatavus, kad Baltarusijos sportininkai diskriminuojami dėl politinių pažiūrų. Baltarusijos komiteto vadovams uždrausta dalyvauti olimpiniuose renginiuose, įskaitant olimpines žaidynes, apribotas lėšų skyrimas.
Pentagono vadovas. JAV žiniasklaida skelbia, jog išrinktasis prezidentas Joe Bidenas ketina paskirti pirmąjį juodaodį Pentagono vadovą – šias pareigas turėtų užimti atsargos generolas Lloydas Austinas. Šią kandidatūrą turės patvirtinti Senatas, o Aukštieji Kongreso rūmai – išduoti specialų leidimą, nes šalyje galioja įstatymas, įpareigojantis į atsargą išeinančius kariuomenės pareigūnus laukti septynerius metus prieš einant gynybos sekretoriaus pareigas.
Protestai Armėnijoje. Armėnijos protestuotojai blokavo gatves sostinėje Jerevane. Jie skelbia pradedantys pilietinio nepaklusnumo kampaniją, ragindami atsistatydinti premjerą Nikolą Pašinianą dėl jo susitarimo su Azerbaidžianu, pagal kurį Azerbaidžanui perleista kai kurių Kalnų Karabacho rajonų kontrolė.
Susitarimas dėl Šiaurės Airijos. Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga paskelbė susitarusios, kaip po „Brexito“ bus prižiūrima prekyba su Šiaurės Airija, kurios riba nuo ateinančių metų taps vienintele Jungtinės Karalystės sausumos siena su Bendrija. Šis susitarimas suteikė šiek tiek daugiau optimizmo, kad abiem pusėms pavyks susiderėti ir dėl prekybos po Jungtinės Karalystės pasitraukimo.
Everesto aukštis. Kinija ir Nepalas susitarė dėl Everesto kalno aukščio: naujas oficialus jo aukštis yra 8 848,86 m – šiek tiek didesnis, nei remdamasis savo ankstesniu matavimu buvo nustatęs Nepalas ir maždaug keturiais metrais didesnis už Kinijos nustatytąjį.
