Vieniems tai ypatinga diena su antrąją puse, o kitiems tai eilinė diena, o tretiems tai liūdesio diena. Kodėl dažnai per įvairias šventes jaučiamės prislėgti, nelaimingi ir kaip tai galime pakeisti?
Psichologė Junona Berznitski tikina, kad vienatvės jausmas yra mums visiems pažįstamas ir nieko pavojingo retsykiais pabūti su savimi nėra.
Tačiau kartais tas jausmas tampa nevaldomu ir žmogus jaučiasi emociškai ir socialiai atitolęs ar atitrūkęs nuo kitų žmonių. O tada atsiranda stresas ar nerimas.
Mėginant suprasti, kodėl dėmesys vienatvės jausmui ir stresui sustiprėja prieš Valentino dieną, galima kelti kelias hipotezes:
„Pirmiausiai, mus veikia taip vadinama „šventinė depresija“, kai nerealistiški mūsų ir mūsų artimųjų lūkesčiai, finansinis spaudimas ir įvairūs įsipareigojimai sukelia nerimą, stresą ir įvairias baimes.
Antra, pasislėpti nuo socialinių priminimų apie Valentino dieną beveik neįmanoma, nes ir internetas, ir televizija, ir aplinkiniai siunčia signalus apie tai, kad nuolaidos ir pasiūlymai padės šią dieną „puikiai atšvęsti“ su savo mylimuoju ar mylimąja.
Trečia, jei esate vienišas, visuotinis „meilės šventimas“ paryškina jūsų kitoniškumą ir didina izoliacijos nuo kitų jausmą“, - pasakoja psichologė.
Pasak J. Berznitski, net nepriklausomai nuo to - ar jūs poroje, ar vienišas/vieniša - esate stresą keliančios informacijos taikinys. Ir net jeigu nesijaučiate vienišas tai vienaip ar kitaip esate paveikus.
Ar galima pakeisti šią stresą keliančią situaciją?
Psichologė tikina, kad vienatvės jausmas gali sukurti labai pavojingus spąstus iš kurių yra sudėtinga išsivaduoti. Būnant vienatvės spąstuose išsikreipia mūsų supratimas apie aplinkinius žmones, dingsta pasitikėjimas jais, pradeda atrodyti, kad jie nepakankamai mumis rūpinasi ir staiga tie santykiai atrodo visai nereikšmingais. Svarbu laiku suvokti, kad tai iškreiptas vaizdas, ir neatstumti artimųjų tuo didinant izoliaciją. Kad to neįvyktų reikia kelių nedidelių žingsnių: imtis veiksmų, nugalėti abejones ir stengtis teigiamai pažvelgti į aplinkinius. Tai yra labai svarbu – o suvokimas, kad mes patys iškreipiame tikrąjį vaizdą, gali padėti nugalėti abejones.
„Šventinį stresą nugalėti mums padės: realistiški tikslai, dalijimasis užduotimis su artimaisiais, galimybė rasti būdu mėgautis švente neišleidžiant visų pinigų, taip pat svarbu padėti ir kitiems. Visa tai turi padėti jaustis gerai ir nugalėti šventinį stresą ir pajusti pasitenkinimą Valentino ar kita švente“, - pataria psichologė Junona Berznitski.
Galime bandyti pasislėpti, tačiau tai nieko neišspręs
Psichologas dr. Marius Daugelavičius teigia, kad liūdesys tokios dienomis atsiranda dėl kontrasto, kurį išvystame. Kai žmogus dirba, bėga, lekia, nesusimąsto apie tai. Jam atrodo, kaip ir nieko čia tokios, kam man ta antra pusė. Tačiau kada jau ateina Valentino diena, tada jau pasimato kontrastai, kai visi dovanoja dovanas, myli, džiaugiasi.
„Geriausias variantas yra turėti mylimą žmogų ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Priešingu atveju vis vien tas liūdesys išlįs. Juk jeigu žmogus badauja, kaip jam nejausti alkio, taip pačiai ir čia. Turėti mylima žmogų šalia yra natūralus žmogaus poreikis. Mes aišku galime kažkokiu būtų pabėgti ir atitraukti dėmesį, pasinerti į darbus, bet tai laikinas problemos atidėjimas“, - aiškina pašnekovas.
Kalbant apie Valentino dienos stresą psichologas nemano, kad ši šventė kelia tiek daug įtampos kaip Kalėdos. Anot jo, Valentino diena gal dar nėra tokia komercializuota kaip Kalėdos, per kurias yra labai didelė įtampa. Pas mus Valentino diena dar nėra tokia ryški ir nėra būtina kažką dovanoti. Kažkokį dėmesį parodyti - taip, bet pas mus dar nėra išvystyto tokio dovanų kulto per šią dieną.
